„Vis dar neturime galimybės nustatyti dinaminių sąlygų tuo momentu, kai nusileidimo modulis trečiadienį pasiekė paviršių“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją Vokietijos mieste Darmštate įsikūrusiame skrydžių valdymo centre sakė Europos kosmoso agentūros (ESA) Saulės ir planetų tyrimo misijų vadovas Andrea Accomazzo.
Pasak jo, reikia toliau analizuoti duomenis, kad taptų įmanoma „sužinoti, ar jis struktūriškai atsilaikė, ar ne“.
Šis aparatas Marso link skriejo kartu su kitu zondu, „Trace Gas Orbiter“ (TGO). Pastarasis liko planetos orbitoje ir tirs planetos atmosferą bei paviršių, o „Schiaparelli“ teko sudėtingesnis išbandymas: saugiai nutūpti ant Marso paviršiaus.
Trečiadienio vakarą TGO sėkmingai susisiekė su ESA valdymo centru ir atsiuntė pirmuosius duomenis.
Europos ir Rusijos kosmoso agentūrų misijos „ExoMars 2016“ užduotis – ieškoti įrodymų, kad Marse kažkada galėjo egzistuoti gyvybė. TGO planetos paviršiuje ieškos ledo sluoksnių ir metano pėdsakų jo atmosferoje, o „Schiaparelli“ turėjo fiksuoti meteorologinius rodmenis.
Tiesa, pastarojo zondo neįkraunama baterija pasiruošusi veikti ne ilgiau nei 8 dienas. Pagrindinė jo paskirtis – patikrinti nusileidimo sistemą, kurią numatoma panaudoti Europos marsaeigio nusileidimui kaimyninėje planetoje. Šios misijos startas numatomas 2020 metais. Planuojama, kad saulės elementais maitinamas aparatas keliose vietose gręš Marso paviršių ir analizuos grunto mėginius, ieškodamas mikrobiologinių organizmų.
„ExoMars 2016“ startavo šių metų kovo viduryje iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Daugiau nei 480 mln. km zondai įveikė per septynis mėnesius.
