S.Hawkingas ragino žmones skirti daugiau dėmesio kosminėms kelionėms. Anot jo, žmonija privalo ruoštis kosminėms kelionėms – antraip mūsų rūšis yra pasmerkta.
Tokias mintis jis išsakė sakydamas kalbą Oksfordo universitete, rašo Dailymail.co.uk.
Valandą trukusio pranešimo metu profesorius pateikė apibendrinimą, kaip kito žmonių supratimas apie Visatą, nuo pirmųjų mitų iki naujausių mokslinių atradimų ir mokslinių teorijų.
„Galbūt vieną dieną sugebėsime pasinaudoti gravitacinėmis bangomis ir pažvelgti atgal, į pačią Didžiojo sprogimo širdį, – sakė S.Hawkingas. – Naujausia kosmologijos pažanga buvo pasiekta iš kosmoso, kur mūsų Visatą galima stebėti netrukdomai. Tačiau taip pat mes turime toliau skristi dar giliau į kosmosą, dėl žmonijos ateities.“
„Nemanau, kad savo trapioje planetoje mes išgyvensime dar tūkstantį metų, iš jos nepabėgę. Manau, kad žmonių rasė neturi ateities, jei nekeliaus į kosmosą“, – pridūrė mokslininkas.
Pats S.Hawkingas taip pat tikisi pakilti į kosmosą, kai tik verslininko Richardo Bransono kompanijos „Virgin Galactic“ erdvėlaivis bus paruoštas turistų skrydžiams.
„Mūsų Visatos supratimas per pastaruosius 50 metų gerokai pasikeitė. Esu laimingas, jei ir man pavyko prie to bent kiek prisidėti. Tai, kad mums, žmonėms, kurie esame tik fundamentaliųjų gamtos dalelių kratiniai, pavyko taip priartėti prie mus ir mūsų Visatą valdančių dėsnių suvokimo, yra milžiniškas pasiekimas“, – tęsė teorinės fizikos genijus.
Studentus auditorijoje jis ragino dažniau žiūrėti ne po kojomis, o į dangų ir siekti užsibrėžtų tikslų.
„Bandykite suprasti tai, ką matote, ir įsivaizduoti, kodėl Visata egzistuoja. Būkite smalsūs. Kad ir koks sudėtingas atrodytų gyvenimas, visada yra kažkas, kuo galite užsiimti ir būti sėkmingi – svarbiausia, kad nepasiduotumėte“, – kalbėjo S.Hawkingas.
S.Hawkingas taip pat kalbėjo apie didžiausią mokslininkų galvos skausmą – vieningą teoriją, kuri paaiškintų visus Visatos dėsnius. Mat dabartinės teorijos paaiškina tik dalį jų ir vienos kitoms prieštarauja.
Be to, jis pateikė įdomią mintį apie Didįjį sprogimą: „visko pradžia“ vadinamą įvykį profesorius kartu su kolega Jamesu Hartle'u siūlo įsivaizduoti kaip Žemės ašigalį, kur visų platumų susikirtimas yra tarsi besiplečianti Visata, tačiau kiekviena vieta paklūsta tiems patiems gamtos dėsniams.
Jis priminė, kad senovėje žmonės galvojo, jog Žemė yra plokščia: „Jei mūsų pasiūlymas yra teisingas, laikui nebereikėtų pradžios – panašiai, kaip neliko problemos atrasti Žemės kraštą (įrodžius, jog planeta yra apvali).“
