Lapkričio 15 dieną kompanija pateikė ilgą prašymą JAV Federalinei komunikacijų komisijai (FCC) apie ketinamus paleisti 4425 palydovus.
Tai – velniškai daug palydovų. Remiantis ne pelno siekiančios organizacijos „Union of Concerned Scientists“ sudaryta duomenų baze, dabar apie Žemę skrieja 1419 aktyvių palydovų. Manoma, kad dar skraido ir maždaug 2600 neveikiančių palydovų, bet įskaičiuojant netgi juos, „SpaceX“ planuojama flotilė būtų gausesnė, nei visi Žemės orbitoje jau skriejantys palydovai.
Kai kurie iš didžiausių telekomunikacijų palydovų gali sverti kelias tonas, būti autobuso dydžio ir kaboti fiksuotame geostacionariosios orbitos taške, apie 35000 kilometrų aukštyje.
Tačiau atidžiau peržiūrėjus „SpaceX“ paraišką FCC, panašu, tai nebus tipiški telekomunikacijų palydovai.
„SpaceX“ planuojamo būrio palydovai svers apie 386 kg ir bus maždaug „Mini Cooper“ automobilio dydžio. Jie skries 1150–1275 km aukščio orbitoje.
Iš šio aukščio kiekvienas palydovas galės aprėpti maždaug 2120 km pločio juostą, sako „SpaceX“.
„Sistema skirta teikti įvairias plačiajuosčio interneto ir komunikacijų paslaugas gyventojams, verslui, institucijoms, vyriausybiniams ir profesionaliems naudotojams visame pasaulyje“, – rašoma „SpaceX“ paraiškoje.
„SpaceX“ paraiškoje FCC išdėstytas dviejų stadijų palydovų iškėlimo planas.
Iš pradžių „SpaceX“ nori į vieno aukščio orbitą iškelti 1600 palydovų, o tada dar 2825 palydovus pakelti į 4 skirtingų aukščių orbitas.
„Iškėlusi pirmuosius 800 palydovų, „SpaceX“ galės JAV ir užsieniui tiekti plačiajuosčio ryšio paslaugas, – rašo „SpaceX“. – Visiškai optimizuota sistema galės tiekti plačiajuostį (iki 1 Gbps vartotojui), trumpos delsos ryšį vartotojams JAV ir visame pasaulyje.“
Įspūdingi greičiai
1 Gbps sparta visame pasaulyje būtų labai svarbi.
2015 metų pabaigoje vidutinė 1 vartotojo interneto ryšio sparta pasaulyje, remiantis „Akamai“ „State of the Internet“ pranešimu, buvo 5,1 Mbps – maždaug 200 kartų lėčiau už „SpaceX“ tikslą, – iš kurių didesnė spartų ryšį turinčių naudotojų yra pririšti prie kabelinio ar optinio ryšio.
„SpaceX“ taip pat savo paraiškos įžangoje pažymi, kad, remiantis 2016 metų liepos UNESCO Plačiajuosčio ryšio komisijos tvariai plėtrai pranešimo, „4,2 mlrd. žmonių (arba 57 proc. pasaulio gyventojų) negali prisijungti prie interneto dėl įvairių priežasčių, bet dažnai dėl to, kad ryšio nėra visai arba jis pernelyg brangus.“
Visos planetos panardinimas į internetą yra vienas iš būdų suteikti šiems žmonėms prieigą.
Štai dar kelios dėmesio vertos „SpaceX“ paraiškos detalės:
Didelė sparta: kiekvienas „SpaceX System“ palydovas informaciją vartotojams teiks 17–23 Gbps sparta, priklausomai nuo vartotojo priimančios įrangos galimybių. Imant 20 Gbps vidurkį, 1600 palydovų pradinio įgyvendinimo stadijoje bendras sparta bus 32 Tbps. Per daug metų truksiantį sistemos įrengimą, „SpaceX“ nuolat atnaujins palydovus, kas gali dar labiau praplėsti jos galimybes.
Didelis prisitaikomumas: sistema, naudodama fazinio masyvo technologiją, dinamiškai nukreipdama daug siunčiamų signalų, sutelkia tinklo pralaidumą ten, kur jo reikia. Tarppalydoviniu optiniu ryšiu galima lanksčiai paskirstyti ryšį orbitoje. Dar palydovai užtikrina, kad dažniai būtų efektyviai panaudojami tarp skirtingų palydovų ir taip užtikrinamas visos sistemos lankstumas bei patvarumas.
Plačiajuosčio ryšio tarnybos: sistema plačiajuosčio ryšio paslaugas galutiniam vartotojui galės teikti iki 1 Gbps sparta. Kadangi sistema naudos žemą orbitą, signalo delsa bus 25–35 ms.
Pasaulinė aprėptis: iškėlus pirmuosius 800 palydovų, sistema galės teikti ryšio paslaugas JAV ir užsieniui; visiškai įrengta sistema pagerins ryšio kanalo plotį ir prieinamumą pusiaujo ir ašigalių regionuose, kad aprėptis būtų išties globali.
Maža kaina: „SpaceX“ visą sistemą kuria, siekdama išlaikyti mažus kaštus ir patikimumą, nuo kosmoso ir antžeminių elementų dizaino ir gamybos, iki sistemos paleidimo ir subūrimo, naudojant „SpaceX“ paleidimo tarnybas, naudotojų terminalų kūrimo ir kainos galutiniam vartotojui.
Naudojimo paprastumas: „SpaceX“ fazinio masyvo naudotojų antenų dizainas leis naudoti paprastus naudotojų terminalus, kuriuos paprasta montuoti ant sienų ar stogų. Palydovai veiks 5–7 metus ir dar po metų suirs.
Pirmą kartą neįvardintą palydovų flotilės projektą E.Muskas aptarė dar 2015 metų sausį, paskui pateikė paraišką FCC siekdamas išbandyti pagrindines jo technologijas.
Tuo metu E.Muskas „SpaceX“ renginyje sakė:
„Dėmesį sutelksime į globalios komunikacijų sistemos kūrimą. Tai išties gan ambicingas siekis. Iš tiesų kalbame apie kažką, kas panašu į interneto perkūrimą kosmose. Bus siekiama didžiąją dalį tolimųjų interneto ryšių perkelti į sistemą ir maždaug 10 proc. vietinių vartotojų ir verslo naudojamo srauto. Tad, gal 90 proc. žmonių naudojamo ryšio tebebus iš šviesolaidžio, bet mes aptarnausime apie 10 proc. tiesioginių verslo ir klientų jungčių ir daugiau nei pusę tolimųjų ryšių srauto.“
Remiantis 2015 metų birželio „The Washington Post“ straipsniu, „Google“ ir „Fidelity“ į E.Musko kompaniją investavo 1 mlrd. dolerių, iš dalies – remdami projektą. Tad, turbūt, nebus labai klaidingas spėjimas, kad jei ir kada tinklas ims veikti, šios kompanijos iš dalies jį kontroliuos (motininė „Google“ kompanija „Alphabet“ taip pat stengiasi interneto ryšį paskleisti plačiau palydovais, balionais ir skraidyklėmis).
Paraiška pateikta, praėjus vos porai mėnesių nuo „SpaceX“ raketos sprogimo per įprastinį starto platformos patikrinimą. Ji turėjo iškelti 200 mln. dolerių vertės AMOS-6 palydovą, kurį „Facebook“ ketino panaudoti nemokamo interneto sklaidai kai kuriose Afrikos dalyse.
Šaltinis: „Business Insider“
