Tai yra mokslo populiarinimo konkurso darbas. Šio straipsnio ir nuotraukų autorius – Telšių raj. Žarėnų „Minijos“ pag. mokyklos moksleivis Justinas Alšauskas. Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia.
Didiesiems mokslininkams (astronomams), taip pat buvo kilusios tokios mintys. Pirmasis šias mintis įgyvendino amerikietis Johnas Williamas Draperis, 1840 metais pirmą kartą nuotraukoje užfiksavęs Mėnulį per 13 centimetrų skersmens reflektoriaus teleskopą. Saulė pirmą kartą buvo užfiksuota 1845 metais prancūzų fizikų Léono Foucault ir Hippolyte Fizeau.
Astrofotografija daugiausia dėmesio sulaukia vykstant retesniems kosminiams reiškiniams, tokiems kaip Saulės ar Mėnulio užtemimai, Merkurijaus tranzitas per Saulę, meteorų lietūs ir t.t. Tada ir mažai astronomija besidomintys žmonės stengiasi užfiksuoti šiuos reiškinius. Turėti jų nuotraukas atsiminimui.
Astrofotografija taip pat yra smagus ir įdomus laisvalaikio praleidimo būdas. Jam tereikia trikojo, fotoaparato ir, aišku, noro bei apsišarvuoti kantrybe. Iš savo asmeninės patirties galiu teigti, kad ir nuotraukos be teleskopo yra pakankamai gražios bei unikalios. Žinoma, jeigu norima pažvelgti į tolesnius Visatos kampelius ir juos užfiksuoti, jums prireiks ir teleskopo.
Aišku, daug kas priklauso ir nuo gyvenamosios vietos bei nuo meteorologinių sąlygų. Labai paprastas dalykas – žiemą giedriausios naktys, tačiau, kaip suprantate, ir pakankamai šalta. Tad teks šiltai apsirengti, jeigu norėsite lauke pabūti ilgėliau. Jeigu gyvenate mieste, naktinio dangaus stebėjimas ir fotografavimas bus sudėtingesnis, nes yra per daug šviesos šaltinių, kurie nušviečia dangų. Taip pat jeigu yra apsiniaukę, fotografavimą teks atidėti kitai nakčiai.
Geriausia būtų pradėti nuo Mėnulio ir kitų didesnių objektų fotografavimo, o tuomet keliauti prie mažesnių objektų. Norint pradėti fotografuoti žvaigždynus, žvaigždžių spiečius ar ūkus jau reikia turėti šiek tiek astronominių žinių. Reikės žinoti, kokį žvaigždyną ar kitą darinį norėsite fotografuoti, jį rasti naktiniame danguje ir susitelkti būtent į jį.
Visai kas kita – Saulės fotografavimas. Žinoma, fotografavimas dieną yra patrauklesnis, bet tam neužteks vien tik fotoaparato ir trikojo – dar prireiks ir Saulės filtro. Bet jį galima pasidaryti paprastu būdu. Reikia tik senos fotojuostelės, kurią reikia pridėti prie objektyvo ir turėsite gerą filtrą fotografuoti Saulę.
Lietuvoje astrofotografija nėra labai populiarus užsiėmimas. Taigi pradėję fotografuoti naktinį dangų nustebinsite draugus ir artimuosius gražiomis fotografijomis. Patarčiau šiuo užsiėmimu susidomėti paauglius ir jaunimą, nes tai yra puikus laiko praleidimo būdas ir įdomus bei naudingas gilinimasis į mokslą.
Asmeniškai aš astrofotografija pradėjau domėtis 15 metų. Nuotraukų galerijoje galite pamatyti pirmąsias nuotraukas ir tobulėjimą.
Pabaigai norėčiau pridurti, kad tikrai neverta nusiminti, jeigu nepavyks iš pirmo karto. Tiesiog reikia stengtis ir siekti savo tikslo. O tai yra tikrų tikriausia mokslo šaka, nes atradimai prasideda nuo pastebėjimo ir užfiksavimo. Taigi mes visi galime prisidėti prie mokslo pažangos.
