Deja, realybė turbūt yra ne tokia palanki: nauji skaičiavimai rodo, kad raudonųjų nykštukių gyvybinėje zonoje yra tiek daug ultravioletinės (UV) spinduliuotės, kad dauguma planetų greitai prarastų didelę dalį atmosferos.
Nors raudonųjų nykštukių ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas mažesnis, nei Saulės, jų gyvybinė zona taip pat yra arčiau žvaigždės, taigi planeta gauna didesnę UV dozę.
Šie rezultatai taip pat mažina viltis rasti gyvybei tinkamą planetą prie Kentauro Alfos. Tyrimo rezultatai publikuojami „Astrophysical Journal“.
Kita naujiena apie žvaigždes-nykštukes susijusi ir su Žemės praeitimi. Žinome, kad į Žemę vanduo atkeliavo iš kosmoso, greičiausiai jį atnešė kometos.
Dabar aptikta baltoji nykštukė WD 1425+540, kurios spektre matyti anglies, deguonis, azotas ir vandenilis – keturi cheminiai elementai, labai svarbūs gyvybei. Šie elementai nykštukės paviršiuje ilgai neišlieka, taigi jie turėjo ten atkeliauti per pastaruosius 100 tūkstančių metų.
Atradėjai mano, kad cheminius elementus atnešė žvaigždės suardyta didelė kometa (maždaug dvigubai didesnė už Halio kometą). Tai reiškia, kad ir kitose žvaigždžių sistemose egzistuoja kometos, turinčios vandens ledo (kitaip vandenilio egzistavimą kometoje sunku paaiškinti) ir galėjusios tą vandenį atnešti į planetas, esančias arti žvaigždžių. Tyrimo rezultatai publikuojami „Astrophysical Journal“.
