Šis skrydis – pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį, kai į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) keliauja tik du astronautai.
Erdvėlaivis „Sojuz MS-04“, skraidinantis rusų kosmonautą veteraną Fiodorą Jurčichiną ir NASA astronautą naujoką Jacką Fischerį , pakilo į giedrą dangų 10 val. 13 min. Lietuvos laiku.
Paprastai į TKS skrenda erdvėlaiviai su trijų narių įgulomis.
Tačiau Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ praėjusiais metais pranešė, kad šįkart į TKS skris tik du kosmonautai, nes buvo nutarta apkarpyti išlaidas prieš naujo modulio, išplėsiančio rusų sektorių orbitinėje laboratorijoje, įrengimą 2017-ųjų pabaigoje arba 2018-ųjų pradžioje.
Pastarąjį kartą dviejų žmonių įgula į TKS buvo išskraidinta 2003 metų balandį. Tąkart į kosminę stotį iškeliavo rusas Jurijus Malenčenka ir amerikietis Edwardas Lu (Edvardas Lu).
F.Jurčichinas ir J.Fischeris stotyje praleis penkis mėnesius.
Jų erdvėlaivis turėtų susijungti su TKS praėjus maždaug šešioms valandoms nuo skrydžio pradžios. Amerikietis ir rusas prisijungs prie ten dirbančių NASA astronautų Peggy Whitson ir Shane'o Kimbrough, taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) astronauto prancūzo Thomas Pesquet.
Emocingame interviu su televizija NASA TV 43 metų buvęs JAV oro pajėgų pilotas J.Fischeris sakė, kad skrisdamas į kosmosą „galvosiąs apie tėtį“. Amerikietis sakė, kad nuo vėžio miręs tėvas skatindavo jį siekti savo svajonės tapti astronautu.
58 metų F.Jurčichinas per keturias misijas TKS kosmose jau yra praleidęs 537 dienas – ilgiau nei bet kuris amerikiečių astronautas.
Visgi ilgiausios darbo kosmose trukmės rekordas priklauso jo tėvynainiui Genadijui Padalkai, išbuvusiam orbitoje iš viso 879 dienas.
TKS laboratorija yra retas amerikiečių ir rusų tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Ji nuo 1998 metų skrieja aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per val. greičiu.
Tuo tarpu Kinija ketvirtadienį paleido pirmąjį krovininį nepilotuojamą erdvėlaivį, turintį susijungti su Kinijos kosmine stotimi.
Naujausios kartos raketa „Long March 7“, nešanti kapsulę „Tianzhou 1“ startavo ketvirtadienį 14 val. 41 min. Lietuvos laiku. Raketa pakilo iš naujausio Kinijos kosmodromo, esančio Venčange, pietinėje Hainano saloje.
Erdvėlaivis užprogramuotas atlikti mokslinių eksperimentų antrojoje Kinijos kosminėje stotyje „Tiangong 2“, kurioje šiuo metu žmonių nėra. Pernai du kinų astronautai šioje stotyje praleido 30 dienų.
Kinija paleido „Tiangong 2“ pirmtaką rugsėjį, o stoties pagrindinis modulis, sveriantis 20 tonų, bus iškėltas į orbitą ateinančiais metais. Užbaigta 60 tonų stotis turėtų pradėti darbą 2022 metais. Planuojama, kad ji veiks mažiausiai dešimtmetį.
Ryšys su pirmąja, dabar jau nebenaudojama eksperimentine kosmine stotimi „Tiangong 1“ buvo nutrauktas pernai. Planuojama, kad ji galiausiai sudegs Žemės atmosferoje.
Kinijai nebuvo leista prisijungti prie 420 tonų Tarptautinės kosminės stoties projekto, nes JAV įstatymai draudžia tokį bendradarbiavimą. Be to, susirūpinta, kad Kinijos kosminė programa yra pernelyg glaudžiai susijusi su kariniais tikslais.
Kinų pareigūnai šiuo metu ieško galimybių, kaip tarptautine paversti savo pačių programą, ir siūlo finansuoti kitų šalių misijas į „Tiangong 2“.
Kinija žmogų į kosmosą pirmąkart pasiuntė 2003 metais. Vėliau kinų astronautas išėjo į atvirą kosmosą, o šalies mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) išriedėjo ant Mėnulio paviršiaus.
Be to, 2020 metais planuojama paleisti kitą savaeigį aparatą, turintį tyrinėti Marso paviršių ir pargabenti į Žemę grunto mėginių. Kinija taip pat siekia tapti pirmąja valstybe, įvykdžiusia minkštą nusileidimą iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje.
