Ronas Baalke iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos paskelbė sąrašą, kuriame išvardinti pavojingi priartėjimai. Jame įvardinti asteroidai, kurie per artimiausius metus prie Žemės priartės atstumu, mažesniu nei penki atstumai tarp Žemės ir Mėnulio (mūsų planetą ir palydovą vidutiniškai skiria 384 tūkst. km), rašo Dailymail.co.uk.
Anot R.Baalke, pirmo tokio įvykio laukiama liepos 23 dieną, kuomet netoli Žemės praskries asteroidas 2017 BS5. Šis kosminis luitas, kurio skersmuo, kaip manoma, siekia 40–90 metrų, tądien turėtų atsidurti maždaug 1,2 mln. km atstumu nuo Žemės, arba 3,15 karto toliau nei yra Mėnulis.
Artimiausias prasilenkimas su asteroidu numatomas spalio 12 dieną, kuomet už vos 57 tūkst. km nuo mūsų planetos prašvilps asteroidas 2012 TC4. Jo skersmuo, manoma, siekia 12–27 metrus.
Vėliau asteroidų priartėjimai numatomi gruodžio 3 d., kitų metų vasario 24 d. ir balandžio 2 d. Visi jie turėtų su Žeme prasilenkti 1,4–1,5 mln. km atstumu.
Ir nors R.Baalke išskyrė šiuos penkis asteroidus, pavojų mūsų planetai (o ir mums patiems) keliančių kosminių luitų kosmose gali tykoti kur kas daugiau. Mat ne visi Saulės sistemoje skrajojantys asteroidai yra suregistruoti ir sekami.
Oficialiais NASA duomenimis, šiuo metu identifikuota per 15 tūkst. netoli Žemės skriejančių objektų, iš kurių daugiau nei 1,7 tūkst. įvardijami kaip potencialiai pavojingi. Apskritai netoli Žemės skrieja apie 10 mln. 20 metrų skersmens ir mažesnių objektų bei apie 300 tūkst. didesnių nei 40 metrų skersmens kūnų, apie kuriuos kol kas nieko nežinoma.
Kol kas nėra duomenų, kad koks nors stambus kosminis kūnas tikrai atsitrenks į Žemę per artimiausią šimtmetį.
Specialistų vertinimu, 40 ar 50 metrų skersmens meteoritas galėtų nušluoti miestą, o kilometro skersmens uolienos gabalas griuvėsiais paverstų visą žemyną. Tiesa, žalos gali pridaryti ir smulkesni kosminiai akmenys. Antai 2013-aisiais Čeliabinske nukritus meteoritui nuo sprogimo daug kur Čeliabinske sudužo pastatų stiklai, kurie sužalojo per tūkstantį gyventojų. Ir visa tai – gana nedidelio, apie 20 metrų skersmens, asteroido darbas.
O 1908-aisiais Tunguskoje, kaip manoma, 50 m skersmens akmeninis meteoroidas sprogo atmosferoje ir išguldė taigos medžius 2000 kvadratinių kilometrų plote. Sprogimas buvo girdimas net už tūkstančio kilometrų, o jo seisminė ir smūginė bangos užregistruotos net Vakarų Europoje.
