Visiškas Saulės užtemimas nuslinks kontinentine JAV dalimi nuo Oregono iki Pietų Karolinos maždaug 113 kilometrų pločio juosta. Visiškas užtemimas įvyksta tik tada, kai Mėnulio diskas praslenka tarp Žemės ir Saulės, trumpam užstodamas ryškią mūsų žvaigždės šviesą ir mesdamas šešėlį ant planetos.
„Visiškas užtemimas yra trijų partnerių šokis: Mėnulio, Saulės ir Žemės, – sako Mėnulio tyrinėtojas NASA Goddardo kosminių skrydžių centre Richardas Vondrakas. - Jis gali įvykti tik tada, kai mūsų danguje tinkamai išsirikiuoja Mėnulis ir Saulė.“
Visiškas Saulės užtemimas vyksta, nes Mėnulio ir Saulės regimieji dydžiai, žiūrint iš Žemės, yra vienodi – Saulė yra maždaug 400 kartų platesnė už Mėnulį, tačiau jis maždaug 400 kartų arčiau. Bet Mėnulis pamažu tolsta nuo Žemės – apie 4 centimetrus per metus greičiu. Dėl to labai tolimoje ateityje visiški Saulės užtemimai nevyks, nes iš Žemės regimas Mėnulio dydis bus mažesnis už Saulės ir jos visiškai uždengti nebegalės.
Mažiau ir mažiau
„Ilgainiui visiškų užtemimų skaičius ir dažnis mažės, – sakė R.Vondrakas. - Maždaug po 600 milijonų metų Žemė patirs paskutiniojo visiško Saulės užtemimo grožį ir dramą.“ O kol kas visiškas Saulės užtemimas kurioje nors Žemės vietoje matomas vidutiniškai kas 18 mėnesių. Tačiau visiški užtemimai konkrečioje vietoje gan reti, mat Mėnulio vidinis šešėlis gan mažas, tad ir plotas, kuriame regimas visiškas užtemimas, yra ribotas.
„Reikia būti apšviestoje planetos pusėje ir patekti į Mėnulio šešėlio kelią“, – sakė NASA atstovas vaizdo siužete. - Tad, jeigu jūsų namai atsidūrė visiško užtemimo kelyje, manykite, kad jums labai pasisekė, nes vidutiniškai tame pačiame plote visiškas Saulės užtemimas pasitaiko kartą per 375 metus.“
Bet daliniai užtemimai, kai Mėnulis uždengia tik dalį Saulės, regimi daug didesniame plote. Dvi Mėnulio šešėlio dalys - umbra ir penumbra - lemia, kokį užtemimą stebėtojas regės. Mėnulio umbra, arba vidinis tamsesnis šešėlis, yra Mėnulio šešėlio dalis, kuri uždengia visą Saulės diską. Penumbra – kai uždengiama tik dalis Saulės.
Iš tiesų ne visai toks, kaip atrodo
Daugelyje užtemimo žemėlapių pažymimas visiško užtemimo kelias, kuriuo slenka apskrita umbra. Tačiau tikroji umbros forma labiau primena netaisyklingą daugiakampį truputį išlenktais kraštais. Umbros formą nulemia Mėnulio paviršiaus dariniai.
Naudodami NASA palydovo Lunar Reconnaissance Orbiter (LRO) duomenis, mokslininkai sužymėjo Mėnulio paviršių neregėtu tikslumu, parodydami kalnus ir slėnius, formuojančius Mėnulio šešėlio pakraščius visiško Saulės užtemimo metu.
Remdamiesi šiais topografiniais žemėlapiais ir Žemės aukščio duomenimis, mokslininkai gali tiksliai nustatyti plotus, kurie pateks į rugpjūčio 21-osios visiško užtemimo kelią. „Naudodami šią naują vizualizaciją, galime tiksliau pateikti umbros šešėlį, atsižvelgdami į skirtingą Žemės paviršiaus aukštį, taip pat į šviesos sklidimą Mėnulio krašto slėniais“, – sakė NASA vizualinių priemonių kūrėjas Ernie Wright.
LRO duomenys taip pat padeda mokslininkams geriau numatyti, kada ir kur bus regimi „Baily'io karoliai“ – netvarkingi šviesos taškai, matomi Mėnulio pakraščiuose visiško Saulės užtemimo metu. Šį fenomeną sukelia paskutinieji Saulės spinduliai, sklindantys per kalvotus Mėnulio slėnius ir matomi jie vos kelias sekundes prieš visišką užtemimą. Tad, jei matote visišką užtemimą, dalinį, ar tiesioginę transliaciją NASA puslapyje rugpjūčio 21 dieną — grožėkitės ne tik Saule, bet ir Mėnuliu.
