Dabar tyrėjai stengiasi išsiaiškinti, iš kur Oumuamua atskriejo – ir kaip susiformavo. Matija Cuk iš SETI instituto mano, kad jis galėjo atsirasti, kai maždaug 10 kartų už Žemę didesnė planeta pernelyg prisiartino prie mažos, tankios žvaigždės ir vadinamųjų potvynio jėgų buvo sudraskyta į skutelius. Nuolaužas išsvaidyti galėjo sistemos antros žvaigždės gravitacinė trauka.
Jei Oumuamua yra tipiškas nuo žvaigždės prie žvaigždės keliaujančių uolų atstovas – ir toks nėra vienintelis – M.Cuko teigimu, tokia kilmės istorija galėtų paaiškinti daugumą tokių kosminių kūnų.
Pasaulio pabaigos liekanos
Kosminiai susidūrimai tokių pailgų objektų neturėtų sukurti, mano M.Cukas. Kai du objektai susiduria kosmose, jų nuolaužos dažnai ir toliau daužosi tarpusavyje. Ilga ir plona – tokia kaip Oumuamua – uola dėl tokių susidūrimų būtų perlūžusi pusiau, sako jis.
Tuo tarpu jei 10 kartų už Žemę didesnę planetą suplėšo nykštukinė žvaigždė – o susidariusios liekanos išsvaidomos iš sistemos – daug panašių į Oumuamua objektų galėjo susidaryti vienu metu.
„Norint išsiaiškinti, kas iš tiesų yra Oumuamua, turėtume rasti dar bent kelis tarpžvaigždinius objektus“, teigia Michele Bannister iš Karalienės universiteto Belfaste. Yra keletas kitų teorijų, aiškinančių tokių kosminių objektų susiformavimą – ir keletą jų galima drąsiai atmesti ir be nuodugnesnių stebėjimų. Bet reikiamo dydžio žvaigždžių ir planetų visatoje netrūksta, tad M. Bannister sako, kad ši idėja yra visai tikėtina.
