Gyvybė Encelade? Prielaidų tik daugėja

Saturno palydove Encelade, kuriame pastebėti keisti plunksniniai debesys ir kur po storu ledo sluoksniu yra skysto vandens okeanas, galėtų gyventi metaną gaminantys mikrobai – tokios prielaidas implikuoja tyrimas, rodantis, kad metaną gaminantys Žemės organizmai galėtų puikiausiai išgyventi Encelade esančiose sąlygose, kokias parodė kosminio zondo „Cassini“ stebėjimai prieš jo misijos pabaigą 2017-aisiais.

Prielaidas apie gyvybę Saturno palydove implikuoja tyrimas, rodantis, kad metaną gaminantys Žemės organizmai galėtų puikiausiai išgyventi Encelade esančiose sąlygose.<br> NASA nuotr.
Prielaidas apie gyvybę Saturno palydove implikuoja tyrimas, rodantis, kad metaną gaminantys Žemės organizmai galėtų puikiausiai išgyventi Encelade esančiose sąlygose.<br> NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 1, 2018, 2:05 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 2:06 PM

Šalia Japonijos esančiame Okinavos tarpeklyje, 1000 metrų gylyje izoliuotas nuo jūros gelmių, Methanothermococcus okinawensis ilgiau nei penkerius metus buvo laikomas fizinėmis ir cheminėmis sąlygomis, kokios egzistuoja Encelade.

Šis mikroorganizmas, priklausantis metanogeninių archėjų grupei, išgyvena be deguonies – energiją gauna jungdamas vandenilį su anglies dvideginiu. Abiejų medžiagų Encelado atmosferoje yra aptikta, o organizmo veiklos šalutinis produktas yra metanas. „Cassini“ aptiko metano pėdsakus Encelado plunksniniuose debesyse – ir gali būti, kad dalį jo sukūrė būtent tokie mikrobai.

„Sąlygos, kurias sudarėme laboratorijoje, yra kaip įmanoma panašios į tas, kurias „Cassini“ zondas užfiksavo Encelade”, sako tyrimui vadovavęs Simonas Rittmannas iš Vienos universiteto.

S.Rittmannas veikė mikrobus įvairiomis Encelede randamų dujų kombinacijomis – ir išsiaiškino, kad jie visada išgyvendavo, kai vandenilio ir anglies dvideginio lygis atitikdavo esantį palydove. Mikrobai išgyveno ir temperatūrą bei slėgį, kuris veikiausiai yra Encelado vandenyne – nuo 0 iki 90 °C ir iki 50 Žemės atmosferų.

Gyvenimas jūros dugne

S.Rittmanno komanda taip pat paskaičiavo, kiek vandenilio išsisikiria, skylant olivino mineralams – kurie, kaip spėjama, sudaro palydovo plutą. Jie išsiaiškino, kad šie mineralai gali irti chemiškai, išskirdami pakankamai vandenilio metanogeninių mikroorganizmų klestėjimui.

Labiausiai jiems tinkama aplinka – jūros dugnas. „Ten kontaktuoja uolienos ir mineralai, slėgis apie 50 atmosferų, ir temperatūros veikiausiai kiek aukštesnės nei 0 laipsnių pagal Celsijų” – sako S.Rittmannas.

„Ši [komanda] žengė pirmuosius žingsnius, eksperimentiškai pademonstruodama, kad metanogenai išties gali gyventi tokiomis sąlygomis, kokios tikriausiai yra Encelade”, sako Chris McKay iš NASA Ames tyrimų centro Kalifornijoje.

S.Rittmannas viliasi, kad bus organizuojamos misijos į Enceladą, kuriomis bus toliau ieškoma gyvybės ženklų. Jis sako, kad masės spektrometru aprūpintas zondas galėtų aptikti gyviems organizmams unikalius anglies izotopo santykius – o taip pat kitus potencialius metanogenų „biožymenis“, tarp kurių yra lipidai ir angliavandeniai.

„Jei rasime gyvybę Encelade, ji tikriausiai bus nelabai panaši į žemišką – nebent šios gyvybės formos kilo iš bendro šaltinio iš už Saulės sistemos ribų, kas labai menkai tikėtina”, svarsto Hunter Waite iš Pietvakarių tyrimų instituto Teksase. Koncepcijos įrodymas Žemėje, žinoma, įdomu – bet niekas nepakeis metanogeninių organizmų aptikimo ir tyrimo jų gimtojoje aplinkoje Encelade, pabrėžia jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.