Šis klausimas sukasi kiekvieno mokslininko ir mokslinės fantastikos mėgėjo galvose. Tačiau 1938 metų spalio 30 dieną per CBS radiją Jungtinėse Valstijose paleista 1898 metų dramatiška novelė „Pasaulių karas“ pakišo mokslininkams idėją, kaip naujeiną į ateivių egzistavimą reaguotų žmonės. Šią novelę, kuri detaliai pasakoja, kaip marsiečiai užpuola Žemę, dalis žmonių palaikė realiu radijo pranešimu.
Skirtingi šaltiniai praneša apie skirtingas žmonių reakcijas – vieni teigia, kad tokia žinia sukėlė paniką visoje šalyje, tuo tarpu kitų teigimu, šios radijo programos klausėsi labai mažai žmonių.
„Jei žiūrime teisingą mokslinę fantastiką, dar vadinamą „sunkiąją“ moksline fantastika (angl. hard science fiction), tai ji geriausiai apibūdina mokslininkų spėliojimus, kas įvyktų tokiu atveju“, – teigia Šv. Andriaus universiteto Škotijoje mokslininkas Duncanas Forganas. Jis aiškina, kad „sunkioji“ mokslinė fantastika yra ta, kuri pabrėžia tikslumą – pavyzdžiui, 2015 metų filmas „Marsietis“.
Jei mokslininkai dabar rastų kitų gyvybės formų signalą – jie turėtų nedelsiant imti informuoti visuomenę nuolat atnaujindami šviežiausias naujienas „Twitter“ ir kituose socialiniuose tinkluose. Toks situacijos valdymas yra tai, prie ko D.Forganas su savo kolegomis šiuo metu dirba.
Tarptautinė astronautikos akademijos nežemiško intelekto paieškos (SETI) nuolatinis komitetas 1989 metais sukūrė specialų protokolą veiksmams po ateivių aptikimo, kuris buvo atnaujintas 2010 metais. Šiuo metu šis protokolas yra vėl naujinamas ir turėtų būti baigtas per kelerius metus.
Kontaktas su ateiviais
SETI Mokslininkai linkę tikėti, kad kontaktas su ateiviai greičiausiai įvyks per signalą, kuris bus išsiųstas specialiai į Žemę. Žinoma, yra svarbu įsitikinti, kad signalas bus patvirtintas daugiau observatorijų – o ne vienui vienintelės.
„Patvirtinti signalą užtruktų laiko – ir žmonės, kuriems rūpi tokie dalykai, sakytų, kad pirma reikia padaryti tai, o tik paskui skelbti spaudos konferenciją ir pranešti apie tai pasauliui“, – teigia SETI instituto vyriausiasis astronomas Sethas Shostakas. Tačiau jis sutinka, kad toks projektas nepavyktų, nebent visi būtų prisiekę tylėti – o mūsų visuomenėje, kur būdų nutekinti informaciją yra daugybė – tai nepavyktų.
Taigi, mokslininkai lieka prie protokolo, kurio vienas iš punktų yra visuomenės informavimas. 2010 metų protokolas yra tik dviejų puslapių, ir apima tokius aspektus kaip signalų ieškojimas, įrodymų apdorojimas ir tai, ką reikėtų daryti, jei signalas būtų patvirtintas.
Jei informacija apie signalą, kuris galimai yra iš ateivių, pasiektų visuomenę dar mokslininkams jį analizuojant, jie galėtų suvaldyti visuomenės lūkesčius naudodami Rio masto skalę – tai yra skalė, kuri pateikia tikimybes, kiek ateivių kontaktas yra realus. Ši skalė šiuo metu yra atnaujinama, ir daugiau informacijos apie ją bus galima sužinoti jau šį mėnesį.
Žinoma, jei ateiviai atvyktų į Žemę, „pirmojo kontakto“ protokolai būtų visiškai nenaudingi. Jei kitos gyvybės formos būtų pakankamai protingos, kad pasirodytų fiziškai, tuomet jos galėtų daryti bet ką.
„Aš asmeniškai išvykčiau iš miesto. Pasitraukčiau jiems iš kelio, nes nežinotume kodėl jie čia“, – sako S.Shostakas.
Tačiau mokslininkai sako, kad nėra ko jaudintis. „Nepriklausomybės dienos“ filmo scenarijus, kuriame ateiviai susprogdina tokius JAV simbolius, kaip Baltieji rūmai ar panašiai, yra labai mažai tikėtinas – nes keliauti tarpžvaigždinėje erdvėje yra sudėtinga. Šios tikimybės prisideda ir prie Drake'o lygties, kuri pateikia versijas, kur ateiviai galėtų būti – ir taip leidžia sužinoti, kodėl dar nesame iš jų nieko girdėję.
Kaip bandoma ieškoti kitų gyvybių?
Kad išgirsti signalą, pirmiausia turime klausytis. SETI „klausymas“ vyksta visame pasaulyje – ir jau kelis dešimtmečius. Pirmas modernus SETI eksperimentas įvyko 1960 metais. Kornvalio universiteto astronomas Frankas Drake nukreipė radioteleskopą į dvi žvaigždes – Tau Ceti ir Epsilon Eridani. Mokslininkas žvaigždes skenavo dažniu, kuris yra panašus į šviesos, kurią išskiria vandenilis ir hidroksilas, dažnį.
1977 metais, Ohajo universiteto SETI programa susilaukė didelio dėmesio po to, kai programos savanoris Jeryy Ehman parašė „Oho!“ (angl. Wow!) šalia stipraus signalo, kuris buvo gautas į radioteleskopą – tačiau šis signalas niekada nebuvo pakartotas.
Tarptautinės astronautikos akademijos SETI institutas buvo įkurtas 1984 metais ir yra populiariausias tokio tipo institutas – tačiau be jo, yra daugybė SETI programų įvairiuose universitetuose, ir tai reiškia, kad kiekvienas iš jų daro darbus, susijusius su kitų gyvybių paieška.
Viena iš svarbiausių iniciatyvų buvo projektas „Feniksas“, kuris skenavo artimiausias į Saulę panašias žvaigždes. Dabar Tarptautinės astronautikos akademijos SETI institutas bendradarbiauja su kitais tokio tipo institutais – kad sukurtų „Allen“ teleskopų masyvą. Tikslas – turėti daugybę radijo lėkščių Šiaurės Kalifornijoje.
2015 metais gerai žinomas fizikas Stephenas Hawkingas ir kiti mokslininkai pradėjo „proveržio klausymąsi“ (angl. „Breakthrough listen“), kurio metu ieškant nežemiškos gyvybės bus nuskenuota milijonas Paukščių tako žvaigždžių ir 100 galaktikų.
Informacija apie žmones – kosmose
Specialios žmonijos žinutės ateiviams kosmose transliuojamos nėra, tačiau būdų komunikuoti su bet kokiomis gyvybės formomis yra.
„Pioneer 10” praskrido pro Jupiterį, o „Pioneer 11” pro Saturną – tam, kad kad galiausiai išskristų iš mūsų Saulės sistemos. Prieš juos paleidžiant 1972 ir 1973 metais, „Pionieriaus“ plokštelė buvo primontuota prie abiejų erdvėlaivių. Ant plokštelės yra pavaizduota žmonių kūno formos, ir nuorodos, kur galaktikoje galima rasti Žemę.
Dar du „Voyager“ zondai dvyniai buvo paleisti į kosmosą 1977 metais – tam, kad kad išanalizuotų teritorijas už mūsų Saulės sistemos ribų. „Voyager 2” jau pasiekė tarpžvaigždinę teritoriją 2012 metais, o „Voyager 1” vis dar skrieja ties Saulės sistemos riba. Abu erdvėlaiviai su savimi skraidina įrašus su Žemės garsais: nuo banginių dainavimo iki rokenrolo muzikos ir pasisveikinimų įvairiomis Žemės kalbomis. Įrašas taip pat turi žmogaus kūno diagramą ir informaciją, kur yra mūsų Saulės sistema.
Mokslininkai iš Aresibo observatorijos Puerto Rike 1974 metais taip pat išsiuntė radijo žinutę. Joje galima rasti skaičius nuo 1 iki 10, atominius vandenilio ir deguonies skaičius, informaciją apie DNR, žmogaus kūno diagramas ir informaciją apie Žemę ir mūsų Saulės sistemą.
Pastaraisiais metais „Kepler“ misija paskatino egzoplanetų studijas, kurių metu buvo rasta daugiau nei 2 tūkst. patvirtintų egzoplanetų -o taip pat tą darė ir kitos observatorijos Žemėje bei orbitoje. Mokslininkai dabar bando išsiaiškinti, kurios iš šių planetų turi didžiausią tikimybę būti apgyvendintos. Atmosferos tyrimai ir išsamesnis žvilgsnis į žvaigždžių veiklą bus dalis mokslininkų atliekamų darbų su naujaisiais teleskopais – pavyzdžiui, su James Webb kosminiu teleskopu, kuris bus paleistas 2020 metais.
Parengta pagal Space.com
