Nesenai atrastas asteroidas, pavadintas "2015 BP519", didina duomenų, įrodančių, kad mažųjų Saulės sistemų judėjimą trikdo didelis nežinomas kosminis kūnas, kiekį. Astronomai savo atradimą aprašė naujame moksliniame darbe ir nurodė, kad neįprastas šio asteroido orbitos kampas patvirtina mintį, jog neatrasta planeta tikrai skrajoja ir veikia asteroido judėjimo aplink Saulę kryptį.
„Ilgalaikio orbitinio stabilumo bei evoliucinės elgsenos klausimą apsvarstėme ir Devintosios planetos hipotezės kontekste. Buvo nustatyta, kad "2015 BP519" papildo netiesioginius įrodymus, jog egzistuoja ši dar neatrasta Saulės sistemos planeta“, – rašoma mokslinio darbo santraukoje.
Netrukus po atradimo, interneto leidinys „Quanta Magazine“ publikavo straipsnį, kuriame apklausti keli astrofizikai, besispecializuojantys mažųjų kosminių kūnų tyrimuose, taip pat – "2015 BP519" atradėjai. Nors ne visi kalbinti mokslininkai sutinka, kad už keistą asteroido orbitą atsakinga Devintoji planeta, tačiau didžioji jų dalis pripažino, kad atradimas suteikia daugiau patikimumo šiai hipotezei.
„Kai tik į modeliavimus įtraukiama Devintoji planeta - atsiranda galimybė rastis tokiems objektams ir jie paprasčiausiai atsiranda", - leidiniui sakė Mičigano universiteto (JAV) paskutinio kurso studentė Juliette Becker, vadovavusi "2015 BP519" atradusiai grupei.
Tai nėra pirmas kartas, kai Devintajai planetai priskiriamas Saulės sistemos objektų „stumdymas“. 2014 m., prieš oficialų Devintosios planetos hipotezės paskelbimą, astronomai Scottas Sheppardas ir Chadwickas Trujillo pastebėjo kelių nedidelių kosminių kūnų, besisukančių toliau už Neptūno, orbitos keistenybes. Tarp jų buvo nykštukinė planeta "Sedna", naujai aptiktas kūnas "2012 VP113" ir keletas kitų transneptūninių objektų (TNO).
2016 m. sausį astronomai Konstantinas Batyginas ir Mikeas Brownas aptiko dar daugiau transneptūninių objektų su keistomis orbitomis. Tada jie pirmieji sugalvojo „Devintosios planetos“ vardą, taip pat nurodė naujos planetos dydį ir atstumą iki jos. Šie astronomai iškėlė hipotezę, kad tai turėtų būti už Žemę 10 kartų masyvesnė planeta, esanti 600 astronominių vienetų (AV) atstumu nuo Saulės (vienas AV – vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės, apie 150 mln. kilometrų).
Vėliau prasidėjo tyrimai apie TNO ir apie tai, kaip jų orbitas iškraipo Devintoji planeta. Žinoma, ne visi mokslininkai pateikė šiai hipotezei palankius tyrimų rezultatus. Viena mokslininkų grupė, tirianti Saulės sistemą, netgi įspėjo, kad Devintosios planetos šalininkai galimai remiasi rezultatais gautais dėl matavimo paklaidų.
Tačiau astronomai nepasidavė ir kitu tyrimu parodė, kad Devintoji planeta galėjo paveikti ir Saulės sistemos planetų sukimosi ašies pasvirimą. 2017 m. Madrido universiteto (Ispanija) astronomai aptiko įdomių dalykų 22 TNO orbitose. Tai buvo galima paaiškinti tolimo kūno gravitaciniu poveikiu. Visi šie TNO nepriartėja prie Saulės mažesniu nei 30 AV atstumu ir sukasi beveik apskritimo formos orbita.
2017 m. spalį K.Batyginas pareiškė, kad egzistuoja bent 5 Devintosios planetos egzistavimą patvirtinančios linijos ir jos visos yra nesusijusios.
„Jeigu atmestume šį paaiškinimą ir įsivaizduotume, kad Devintoji planeta neegzistuoja, tuomet turėtume daugiau užduočių nei galėtume išspręsti. Staiga atsirastų penkios neįmintos mįslės ir reikėtų analizuoti penkias skirtingas jas paaiškinančias teorijas“, – tvirtino astronomas.
Šiuo metu tyrimo išvadas galima rasti publikavimui rengiamų darbų duomenų bazėje „ArXiv“, darbas pateiktas žurnalo „The Astronomical Journal“ recenzentams.
