Žemę vėl lankys šiurpą keliantis dangaus kūnas

Gaila, šiemet ne per patį Heloviną, kaip tai nutiko 2015-aisiais, bet geriau vėliau, nei niekada: savo forma kaukolę primenantis asteroidas 2015 TB145 praskries pro Žemę lapkričio 11 d, įspėja astronomai.

 „Helovino asteroidu“ vadinamas dangaus kūnas šiemet praskries vėliau – lapkričio 11 d. Žiūrint tam tikru kampu, asteroido paviršius primena kaukol.ę<br>Jose Antonio Penas / SINC iliustr.
 „Helovino asteroidu“ vadinamas dangaus kūnas šiemet praskries vėliau – lapkričio 11 d. Žiūrint tam tikru kampu, asteroido paviršius primena kaukol.ę<br>Jose Antonio Penas / SINC iliustr.
 Ši 2015 TB145 nuotrauka buvo sukurta Arecibo observatorijo Puerto Rike esančiu radaru.<br> NAIC-Arecibo/NSF nuotr.
 Ši 2015 TB145 nuotrauka buvo sukurta Arecibo observatorijo Puerto Rike esančiu radaru.<br> NAIC-Arecibo/NSF nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 2, 2018, 7:54 AM, atnaujinta Oct 2, 2018, 7:58 AM

Kaip sufleruoja asteroido kodas-pavadinimas, dangaus kūnas pirmąkart buvo pastebėtas 2015-aisiais, kai jis pro Žemę praskriejo vos už 486 000 kilometrų. NASA teigimu, šįkart jis praskries gerokai toliau – už 38 milijonų kilometrų nuo mūsų planetos. Tai – daugmaž ketvirtis atstumo tarp Žemės ir Saulės.

Ir šio asteroido daugiau nebematysime iki 2082-ųjų, kai jis pro Žemę skries atstumu, lygiu trečdaliui atstumo tarp Žemės ir Saulės. Asteroido orbita 2024, 2028 ir 2037 drieksis arčiau Veneros ir Merkurijaus.

Mokslininkai turėjo galimybę nufotografuoti šiurpųjį asteroidą 2015-aisiais. Nuotraukose matyti beveik sferinis dangaus kūnas su keliais įdubimais, kurie, žiūrint tam tikru kampu, primena kaukolės akiduobes ir nosį.

Pasak 2017 m. tyrimo, asteroido diametras – 625 m., kas astronominiais mastais yra visiškas niekniekis. Palyginimui – asteroidas, galimai lėmęs dinozaurų išnykimą, turėjo būti bent 10 kilometrų skersmens.

2015 TB145 niekaip nepaveikė Žemės praskrisdamas nei 2015 m., nei pernai, ir nepaveiks taip pat ir šiemet. Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kas asteroidas yra ne tik bauginantis, bet ir iš tiesų ypatingas. Pasak NASA, tokia pailga asteroido trajektorija ir jo greitis rodo, kad tai kadaise buvo kometa, išbarsčiusi savo ledo dulkių uodegą ilgų kelionių aplink Saulę metu. Kometų uodegos susideda iš dulkių ir dujų, kurios garuoja nuo pačios kometos branduolio, paveiktos Saulės spinduliuotės.

Kaip jau minėta, 2015 TB145 artimu metu pas mus nebegrįš. Tačiau bus kitų kosminių uolų, praskriesiančių šalia Žemės. Pasak Maxo Plancko Instituto fiziko Thomaso G. Müllerio, 2027 m. rugpjūčio 7 d. už 300 000 kilometrų nuo Žemės praskries asteroidas 1999 AN10, o 2029 balandžio 13 d. už 37 400 km nuo Žemės (t. y. už dešimtadalio atstumo tarp Žemės ir Mėnulio) pralėks 99942 Apophis, taip pavadintas senovės egiptiečių chaoso dievo Apofio (arba Apepo) garbei.

Toks pavadinimas asteroidui parinktas ne atsitiktinai – jis laikomas pavojingiausiu Žemei asteroidu, nes kaip teigia NASA, dėl trajektorijos artumo Žemei, susidūrimo su mūsų planeta galimybė yra 1 iš 450 – o tai yra gana daug.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.