„Nerimą kelia ne Mėnulio gruntas, o dulkės Žemės palydovo paviršiuje, kurių struktūra primena ežį. Į plaučius patekusios Mėnulio dulkės iš jų nepasišalins. Tai – labai pavojinga“, – sakė Rusijos mokslo akademijos atstovas Vladimiras Syčiovas.
Jo žodžiais, prieš įgyvendinant Mėnulio kolonizavimo programą būtina šias dulkes kruopščiai ištirti, o tyrimo rezultatais ją atitinkamai pakoreguoti.
„Mes jau pateikėme paraišką, kad būsimas kosminis zondas „Luna-Grunt“ atgabentų ne tik grunto, bet ir dulkių, kad galėtume kruopščiai ištirti jų struktūrą ir cheminę sudėtį, jų pavojaus žmogaus sveikatai lygį“, – sakė V. Syčiovas.
Kalbėdamas apie Mėnulio grunto panaudojimo kaip dirvožemio auginimui galimybes jis pabrėžė, jog tai planuoti – kol kas kiek per anksti.
„Dabar kosmose kaip dirva naudojamas atitinkamais chemikalais tręšiamas molis. Šią technologiją ketiname panaudoti Mėnulyje. Kita vertus, per pirmuosius Mėnulio kolonizavimo etapus žmonės ten ilgai nesilankys, todėl vietinį gruntą naudojančių bioregeneracinių sistemų poreikis nebus didelis“, – pridūrė jis.