Deja, Veneros atmosferą detaliai stebėti yra labai sudėtinga dėl didelio jos tankio – taigi, vien stebėjimų duomenimis paaiškinti struktūros kilmės nepavyko. Bet dabar pristatyti skaitmeninio modelio rezultatai, rodantys, kaip tokia struktūra gali susiformuoti.
Ją sukelia dviejų procesų sąveika. Pirmasis procesas yra ašigalinės čiurkšlinės srovės, aptinkamos ir Žemėje bei kitose planetose. Tai yra atmosferos srautai, juosiantys ašigalius ir atskiriantys šaltą ašigalinį orą nuo šiltų oro masių žemesnėse platumose.
Veneroje šios srovės sąveikauja su didžiuliais atmosferos sūkuriais, atsirandančiais abipus planetos pusiaujo. Tokie sūkuriai egzistuoja tik Veneroje, nes planeta labai lėtai sukasi aplink savo ašį, o jos atmosfera sukasi greičiau, nei planetos paviršius – abu procesai stabilizuoja sūkurius.
Čiurkšlinė srovė iškreipia sūkurius ir paverčia juos įstrižomis pailgomis struktūromis, kokios yra matomos atmosferoje. Taip pat dėl šių procesų sąveikos vyksta ir vertikalus atmosferos judėjimas – įstrižas struktūras dar labiau paryškina tai, kad tose vietose dujų masės leidžiasi žemyn.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Communications“.
