Bet toks požiūris nėra teisingas. Kosmosas, prieš kelis dešimtmečius buvęs didžiųjų valstybių žaidimų aikštele, tampa vis atviresnis. Ir ne tik didžiulėms korporacijoms, kaip „SpaceX“ ar „Virgin Galactic“, bet ir mažiems projektams, kurie gali pasinaudoti jau sukaupta kitų žaidėjų patirtimi. Prieš penkerius metus (jau penkerius!) į kosmosą išskrido pirmieji Lietuvoje kurti palydovai-kubiukai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSAT-1“. Pirmojo iš jų kūrėjai prieš porą metų paleido trigubai didesnį kubiuką „LituanicaSAT-2“ ir panašiu metu įkūrė kompaniją „NanoAvionics“.
Ne šiaip įkūrė – bet ir dirba, nuosekliai tobulindami mažųjų palydovų variklius. Jų sukurti mažųjų palydovų pagrindai naudojami ne vienos pasaulio kompanijos. Pirmadienį į orbitą pakilo dar du pačių „NanoAvionics palydovai“. Juos iškėlė Indijos misija PSLV-C45. Palydovai padės kitoms kompanijoms – „AST & Science“ ir „SpaceWorks“ iš JAV bei „Lacuna“ iš Didžiosios Britanijos – išbandyti savo technologijas kosmose. Jos renkasi „NanoAvionics“ kaip patikimą partnerį, galintį užtikrinti kokybiškus palydovų pagrindus, valdymo sistemas ir misijos kontrolę. Būtent „NanoAvionics“ pati valdė abi misijas.
Taigi, lietuviški palydovai tampa jei ne kasdieniu, tai bent jau įprastu reiškiniu, o Lietuvos kompanija – reikšmingu vardu kosmoso rinkoje.
Prieš misiją mūsų žiniasklaidoje nepastebėjau pranešimų apie šią misiją. Galima piktintis, kad žiniasklaida nežino, apie ką rašyti – bet galima šį nebuvimą laikyti ir teigiamu simptomu. Pirmieji lietuvių palydovai buvo Kažkas Tokio, apie ką verta rašyti ir kalbėti daug. Dabartiniai palydovai jau yra Kasdienis Reiškinys, kuris nenusipelno didelio dėmesio.
Taip, lietuviški palydovai jau yra toks normalus dalykas, kad žiniasklaidai nebelabai ir rūpi.
Tai įvyko praėjus vos penkeriems metams nuo pirmojo palydovo paleidimo.
Nenustebkite, jei po dešimties ar penkiolikos metų galėsite įsigyti skrydį į lietuvišką kosminį viešbutį ar išgirsite pirmuosius lietuviškus žodžius iš Mėnulio paviršiaus.
Visiškas kosmosas. Pačia geriausia perkeltine ir tiesiogine prasmėmis.
Doc. dr. Kastytis Zubovas yra VU FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas ir astronomijos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius.
