„Labai džiaugiuosi, kad pagaliau galime pasidalyti tuo, prie ko dirbome pastaruosius metus!“ – 29 metų K. Bouman, atliekanti podoktarantūros stažuotę Harvardo ir Smithsono astrofizikos centre, trečiadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje, kai buvo paskelbta minėta nuotrauka.
Juodoji skylė yra bematis kosminis objektas, pasižymintis tokia didele gravitacija, kad iš jo negali ištrūkti netgi šviesa. Ši objektą gaubia sferinė zona, į kurią patekusi šviesa ar bet kokios kitos dalelės neišvengiamai įtraukiamos į juodąją skylę, vadinama įvykių horizontu, o jo dydis priklauso nuo juodosios skylės masės. Pati juodoji skylė nematoma, bet jos siurbiama aplinkinė kosminė medžiaga – pavyzdžiui, dujos ir dulkės – gali smarkiai įkaisti ir skleisti elektromagnetinį spinduliavimą.
Trečiadienį paskelbtoje nuotraukoje matyti supermasyvi juodoji skylė, esanti galaktikos M87, esančios už 55 mln. šviesmečių nuo Žemės.
Nors juodųjų skylių teorija sukurta jau seniai, tokių objektų ilgą laiką nebuvo įmanoma stebėti.
2016 metais K.Bouman sukūrė algoritmą CHIRP, pajėgų persijoti milžiniškus kiekius duomenų, surinktų projekto „Event Horizon Telescope“ (liet. Įvykių horizonto teleskopas), apjungusio kelias observatorijas visame pasaulyje – ir iš šios medžiagos sukurti atvaizdą.
Stebėjimų medžiaga, sudaryta iš kelių petabaitų duomenų, buvo laikoma daugybėje standžiųjų kompiuterio diskų, sveriančių iš viso kelis šimtus kilogramų. Jie visi turėjo būti nugabenti į Heistako observatoriją, įsikūrusią Vestforde, Masačusetso valstijoje – ir priklausančią Masačusetso technologijų institutui (MIT).
Kad užtikrintų atvaizdo tikslumą, Harvardo ir Smithsono astrofizikos centras, valdomas Harvardo universiteto, duomenis pateikė keturioms tyrėjų grupėms. Kiekviena jų nepriklausomai naudojosi algoritmu, kad sukurtų nuotrauką.
Po mėnesį trukusių darbų keturios grupės pasidalijo tarpusavyje savo rezultatais.
K. Bouman nuotr.
„Tai buvo laimingiausia kada nors mano patirta akimirka – pamačiau, kad visos kitos grupės gavo labai panašias nuotraukas; (juodosios skylės) apatinė pusė buvo ryškesnė negu viršutinė. Buvo nuostabu pamatyti, kad visi tai gavo“, – K.Bouman sakė dienraščiui „The Wall Street Journal“.
„Šią nuotrauką sukūrė ne koks nors vienas algoritmas ar žmogus“, – pridūrė K.Bouman, rudenį tapsianti Kalifornijos technologijų universiteto (CalTech) profesore adjunkte.
„Tam prireikė grupės mokslininkų iš viso pasaulio nuostabaus talento ir daugelio metų sunkaus darbo – siekiant sukurti prietaisus, duomenų apdorojimo, atvaizdų kūrimo ir analizės metodus. Visa tai buvo būtina, kad būtų atliktas šis iš pažiūros neįmanomas pasiekimas“, – sakoma tyrėjos „Facebook“ žinutėje.
„Tai iš tiesų buvo garbė, ir man labai pasisekė, kad turėjau galimybę su visais jumis dirbti“, – pridūrė mokslininkė.
