„Neptūnine dykuma“ vadinami netoli žvaigždės esantys regionai, kur Neptūno dydžio ir didesnių (daugiau nei 0,1 Jupiterio masės) planetų neaptinkama. Pernelyg stiprūs dalelių srautai ir intensyvus spinduliavimas greitai nuneša jų retesnius išorinius sluoksnius, palikdami tik kietą branduolį. Planeta NGTS-4b šios taisyklės nepaiso, nors ją patvirtina ir ankstesni stebėjimai ir sudaryti modeliai. Planetos tankis — apie 3,45 g/cm³ — rodo, kad planeta turi kietą branduolį ir atmosferos dangalą.
Šiai paslapčiai įminti astronomai iškėlė dvi hipotezes. Visų pirma, NGTS-4b galėjo susidaryti tolimesnėje ir ramesnėje orbitoje, kur ir praleido visą aktyvią ir neramią žvaigždės jaunystę. Planeta artyn galėjo migruoti gan neseniai, dėl kokių nors atsitiktinių gravitacinių poveikių. Antra, NGTS-4b paslaptį išspręsti galėtų anomaliai stambus ir masyvus branduolys, gebantis išlaikyti dujinį apvalkalą ir sulėtinti jų nutekėjimą į kosmosą.
„Ši planeta turi būti išties kieta – ji yra zonoje, kurioje, manėme, Neptūno dydžio planetos išgyventi negali. Išties nuostabu, kad aptikome planetos tranzitą, žvaigždei pritemus mažiau nei 0,2% – to niekada anksčiau nebuvo atlikta antžeminiu teleskopu, ir buvo šaunu atrasti ją po metų darbo su šiuo projektu.
Dabar apdorojame duomenis, tikrindami, ar neptūninėje dykumoje nėra daugiau planetų – gal dykuma žalesnė, nei manėme anksčiau.“ — svarsto vienas iš atradimo autorių Richardas Westas. Atradimas buvo padarytas Čilėje stovinčiu ESO observatorija.
Mokslininkų straipsnis rengiamas publikavimui „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“; apie darbą glaustai pasakojama Warwicko universiteto pranešime spaudai.