Tačiau pagal buvusio NASA mokslininko Gilberto Levino nuomonę, publikuotą „Scientific American“, tai, kad Visatoje nesame vieniši, mes sužinojome dar 1976 metais – eksperimento, kurį vykdė G.Levinas metu.
Tada NASA į Raudonąją planetą pasiuntė dvi atskiras „Viking“ zondų poras – kad atliktų eksperimentus ir parsiųstų Marso nuotraukų – ir tai buvo pirmas kartas, kai JAV aparatai saugiai nusileido ant Raudonosios planetos ir į Žemę persiuntė Marso vaizdus.
Tačiau, mokslininko teigimu, nutiko ir kitas svarbus dalykas: gyvybės paieškos eksperimentas „Labeled Release“ (liet. „Pažymėta emisija“), kuriam G.Levinas ir vadovavo, davė teigiamus rezultatus.
Vykdant eksperimentą, nusileidimo modulis Marso dirvožemio mėginį sumaišė su azoto pagrindu pagamintu maistinių medžiagų tirpalu, kuris buvo „paženklintas“ unikaliu radioaktyviosios anglies junginiu. Teorija buvo tokia, kad jei dirvožemyje esantys mikroorganizmai metabolizuos maistines medžiagas, tai išskirs radioaktyvias anglies dioksido dujas.
G.Levinas pasakoja, kaip pradiniai eksperimento rezultatai buvo „nuostabiai“ teigiami – ir juos patvirtino abu atskiri Marso nusileidimo moduliai, vienas nuo kito esantys maždaug 6500 km atstumu. Mokslininkas atkakliai tvirtina, kad tūkstančiai patikimų bandymų, atliktų su Žemės dirvožemio ir mikrobų kultūromis, patvirtina tokius rezultatus.
Tačiau vis dėlto NASA nesutinka: kiti bandymai „nepateikė aiškių įrodymų, kad dirvožemyje netoli nusileidimo vietų yra gyvų mikroorganizmų“.
Tačiau G.Levinas laikosi savo ir grindžia išvadą įrodymais, gautais iš NASA „Viking“ misijų – įskaitant paviršinio vandens, metano, amoniako egzistavimo įrodymais – ir net „kirminų pėdsakais“, matomais NASA marsaeigio „Curiosity“ padarytose nuotraukose.
Bet mokslininko nuomone, NASA ir toliau juda vėžlio greičiu. Jis tvirtina, kad per ilgą NASA vykdomų Marso tyrinėjimų istoriją – nuo pat 1976 m. misijų – nepavyko surasti tiesioginių gyvybės įrodymų – nepaisant to, kad tokios paieškos buvo „tarp didžiausių prioritetų“.
Susiję straipsniai
G. Levinas mano, kad užuot siuntus dirvožemio pavyzdžius visą kelią atgal į Žemę – tai, ką bandys padaryti NASA marsaeigis „Mars 2020“ – mokslininkai turėtų pasidomėti jo 1970 m. vykdytų eksperimentų rezultatais ir atlikti kitus panašius bandymus.
Tačiau kol tai įvyks, jis turės įtikinti NASA, kad jo eksperimento duomenys apie gyvybę Marse yra pagrįsti, apibendrina Futurism.com.