Lapkričio 11 dienos rytą „SpaceX“ viena iš savo daugkartinio naudojimo raketų Kanaveralo kyšulyje iškėlė 60 palydovų. Tai buvo antrasis krovinys, skirtas planuojamam dešimčių tūkstančių internetą visame pasaulyje užtikrinsiančio „Starlink“ palydovų būriui.
Kai privati Elono Musko raketų kompanija gegužę paleido pirmuosius palydovus, daugelis astronomų pamatė, kad palydovai itin ryškūs – ir tai sukėlė jiems nerimą, kadangi įrenginiai gali sutrikdyti astronominius tyrimus.
Nuo tada daug mokslininkų stengėsi kuo geriau įvertinti „Starlink“ poveikį – ir dalinosi savo nerimu su „SpaceX“.
Atsakydama, „SpaceX“ kompanija pareiškė norinti sumažinti potencialią „Starlink“ įtaką. Bet tuo pat metu projektas visu pajėgumu vykdomas ir toliau.
Spalį E.Muskas paskelbė, kad per „Starlink“ interneto ryšį jis jau prisijungė prie „Twitter“ – nes jo kompanija iš Federalinės komunikacijų komisijos (angl. Federal Communications Commission, FCC) prašė leidimo naudoti dar 30 000 palydovų – greta 12 000, kurių naudojimas jau patvirtintas. Ir tokia raida padidino daugelio astronomų nerimą.
Kai Smitho koleždo astronomas Jamesas Lowenthalas pavasarį pirmą kartą nakties danguje išvydo „Starlink“ palydovų „karavaną“, jis suprato, kad įvyko esminis pokytis.
„Pajutau, kad mano, kaip astronomo ir naktinio dangaus mylėtojo gyvenimas pasikeitė visam laikui“, – prisimena jis.
Dauguma pirmųjų „Starlink“ mazgų pakilo į aukštesnes orbitas ir dauguma žmonių, gyvenančiųjų miestuose, kur yra daug ryškių šviesų, E.Musko palydovų paprasčiausiai nemato.
Bet kur šviesos tarša mažesnė, palydovus galima pastebėti. Jei bus iškelta dar tūkstančiai naujų palydovų, J.Lowenthalas baiminasi, kad „atrodys taip, tarsi žvaigždės po dangų slankioja“.
Nuo gegužės Amerikos astronomų draugija sukūrė komitetą, kuriame J.Lowenthalas ir kiti ekspertai su „SpaceX“ atstovais kas mėnesį aptaria aktualius klausimus.
Tuo pat metu „SpaceX“ su Nacionaline radioastronomijos observatorija – federaliniu tyrimų centru, kurio įranga išdėstyta visame pasaulyje – stengėsi minimizuoti galimą „Starlink“ palydovų įtaką astronomų naudojamiems radijo bangų dažniams.
Bet šiuose pokalbiuose nebuvo atkreiptas dėmesys į šviesos taršą, kurią kelia tokių palydovų grupių, kaip „Starlink“, šviesą atspindintys paviršiai. Iš pradžių „SpaceX“ sakė, kad problemos bus minimalios, o naujasis komitetas stengiasi įvertinti įtaką ir aktyviai ieško sprendimų.
„Kol kas jie buvo gan atviri ir dosniai dalijosi savo duomenimis, – pripažįsta mokslininkas. – Bet jokių pažadų nesuteikė“.
„SpaceX“ spaudos atstovė sakė, kad kompanija imasi žingsnių: į Žemę atsuktas palydovų dalis planuojama nudažyti juodai, kad šie atspindėtų mažiau šviesos. Bet astronomas Anthony Tysonas iš Kalifornijos universiteto Davise sako, kad tai problemos neišspręs.
A.Tysonas yra Čilėje statomo 8,2 metrų skersmens (ir milijardą dolerių kainuosiančio bei viso dangaus panoramą per tris dienas sudarysiančio) „Large Synoptic Survey Telescope“ teleskopo vyriausiasis mokslininkas.
Šiuo teleskopu atliekama apžvalga – iki šiol didžiausia pasaulyje – padės astronomams geriau suprasti tamsiąją energiją, tamsiąją materiją, Paukščių Tako kilmę ir išorinius Saulės sistemos regionus.
Bet kadangi jis sukurtas blyškių objektų paieškoms, baiminamasi, kad palydovai tam smarkiai trukdys.
Dr. A.Tysono simuliacijos parodė, kad šis teleskopas fiksuotų netgi patamsintus „Starlink“ – ar kitų palydovų – pulkus.
Ir jie ne tik užstotų vaizdo tašką fotografijoje: vienas šviesus objektas dėl sukuriamų vidinių atspindžių teleskopo jutiklyje gali sukurti dar ir blankesnius artefaktus.
Negana to, į ilgo išlaikymo kadrą įsiterpęs palydovas sukuria ryškų šviesos brūkšnį – tiesiai prieš astronomų stebimą objektą.
„Tai tikras jovalas“, – sako A.Tysonas.
Žinodamas, kaip sunku būtų šiuos atvaizdus ištaisyti, mokslininkas nusprendė, kad geriausia būtų teleskopus sureguliuoti taip, kad jų apžvalgos lauke „Starlink“ palydovų nebūtų.
Nors simuliacijos su 12 000 anksčiau patvirtintų palydovų rodė, kad tai būtų įmanoma, „SpaceX“ paraiška dėl 30 000 papildomų palydovų skaičiavimus sujaukia.
„Perdarome modelius, kad nustatytume, kas matoma kiekvienu laiko momentu – ir tai iš tiesų baugina“, sako Mičigano universiteto astronomijos profesorius emeritas Patrickas Seitzeris, kuris siekdamas nustatyti, kiek (ir kada) palydovų bus matoma, atliko panašias analizes.
Preliminarūs jo rezultatai rodo, kad išvengti palydovų būtų sunku prietemoje – o tai, atsimenant, kad potencialiai grėsmingi asteroidai ir daugelis Saulės sistemos objektų geriausiai matomi būtent tada – rimta problema. Tad palydovai ribotų astronomų galimybes juos stebėti.
Ankstyvosios A.Tysono simuliacijos problemą patvirtina – ir parodo, kad per metus milžiniškas teleskopas negalėtų išvengti palydovų tik 20 proc. laiko, o kiti atvaizdai būtų sugadinti.
Be to, 30 000 „SpaceX“ palydovų taip pat gali būti starto ženklas kitoms kompanijoms – tokioms, kaip „Amazon“, „Telesat“ ir „OneWeb“ – planuojančioms panašius palydovų megaspiečius.
„Jei danguje atsirastų daugybė ryškių judančių objektų, mūsų darbas būtų labai smarkiai sutrikdytas, – sako J.Lowenthalas. – Tai yra potencialiai grėsmė pačiam astronomijos mokslui.“
Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro astronomas Jonathan McDowell tam pritaria: „Yra taškas, kai antžeminė astronomija taps nebeįmanoma. Neteigiu, kad „Starlink“ šį tašką pasiekia.
Bet nekreipiant į tai dėmesio ir dar 10 metų į dangų beatodairiškai keliant naujus palydovų megaspiečius, galiausiai pasieksime tašką, kai astronomija užsiimti nebegalėsime. Tad kalbėkime apie tai dabar“.
Astronomai šiuos pokalbius pradeda, bet teisinių svertų jie turi mažai. Dangaus apsaugos nuo šviesos taršos reguliacijų nėra.
„Tarptautinė kosmoso teisė yra gan atvira“, – sako Mičigano valstijos universiteto astronomė ir ir AAS prezidentė Megan Donahue.
Radijo trikdžiai ir kosmoso šiukšlės kėlė nerimą daugeliui astronomų, tačiau šviesos tarša yra didesnė grėsmė, nes to nereguliuoja jokios taisyklės, pažymi ji. Tai reiškia, kad bet kokie tolesni veiksmai priklauso nuo „SpaceX“ ir kitų kompanijų geros valios.
„Tai veikiau filosofinis klausimas, – sako M.Donahue. – Iš esmė jis susiveda tai, kiek galiu pasitikėti korporacijų gera valia, ir kiek korporacijoms rūpės žmonių, kuriems rūpi mokslas ir astronomija, nuomonė?“
