Astronautais žmonės dažniausiai tampa būdami 30-40 metų amžiaus. Didelė dalis jų jau būna pasiekę tam tikros karjeros aukštumas, tačiau viską meta ir nusprendžia pradėti nuo nulio, vien dėl to, kad galėtų ateityje save vadinti astronautu.
Nepaslaptis, kad norint tapti astronautu, reikia labai daug treniruotis, dirbti, mokytis ir keliauti. Beje, liūdniausia tai, kad nors ir praeisite atranką ir pradėsite visą pasirengimo procesą, dar nereiškia, kad iš tikrųjų pakilsite į kosmosą.
Nepaisant to, kandidatų, besivaržančių dėl astronauto vardo 2017 metais buvo daugiau nei 18 000. Tais pačiais metais atrinkti kandidatai buvo paskelbti vasaros pradžioje, o bazinį pasirengimą pradėjo rugpjūčio mėnesį.
Pagrindiniai reikalavimai
NASA turi išties griežtas taisykles tiems, kurie nori tapti astronautais. Visų pirma reikia būti ne tik puikios fizinės formos, bet taip pat turėti žinių, kurios padės atlikti sudėtingus darbus erdvėlaivyje arba Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
Būtent dėl to vienas iš pagrindinių NASA reikalavimų yra turėti inžinerijos, matematikos, biologijos, fizikos arba kompiuterių mokslo bakalauro studijų diplomą, taip pat bent trijų metų patirtį toje srityje. Tiesa, reikalavimus atitinka ir reaktyvinių orlaivių pilotai, kurie 1000 valandų išbuvo ore ir jiems yra suteiktas įgulos vadovo titulas.
Kandidatai taip pat turi praeiti NASA fizinę patikrą. Be to, yra dar nemažai kitų sugebėjimų, dėl kurių kosmoso agentūra prideda pliusų kandidatui, tai: nardymas, išgyvenimo laukinėje gamtoje žinios, vadovavimo patirtis ir kitų kalbų mokėjimas. Didžiausias dėmesys yra skiriamas rusų kalbai – visi astronautai šiandien ją turi mokėti.
Iš tūkstančių – vos keliasdešimt
NASA nuo pat pirmosios astronautų klasės 1959 iš viso yra apmokiusi 22 astronautų klases. Su metais visa kosmoso programa kito, todėl kito ir kosmoso agentūros keliami reikalavimai. Pirmoji astronautų klasė buvo sudaryta praktiškai vien iš karinių pilotų, kadangi buvo manoma, kad šios profesijos atstovai yra geriausiai pasirengę kosmoso keliamiems pavojams.
Tačiau kintant NASA programai darėsi aišku, kad astronautai turi turėti ir kitokių gebėjimų. Štai 1969 metais atrinktoje ketvirtojoje astronautų klasėje jau dalyvavo Harissonas J. Schmittas – vienintelis geologas vaikščiojęs Mėnulio paviršiumi.
Kitos istoriškai svarbios klasės yra 1978 metais atrinkta aštuntoji astronautų klasės, kurioje jau buvo viena afroamerikietė ir amerikietė, kilusi iš Azijos. 16 klasė – buvo didžiausia klasė per visą NASA istoriją, čia buvo atrinkti net 44 kandidatai, kurie pakaitomis skrido į TKS. Na, o 2013 metais atrinkta 21-oji astronautų klasė buvo pirmoji, kurioje moterų ir vyrų buvo po lygiai.
Išskirtinis transportas
Astronautai į savo darbą TKS keliauja visiškai kitomis transporto priemonėmis nei mes. Šiandien tam yra naudojamas rusų erdvėlaivis „Soyuz“. Tiesa, nepaslaptis, kad NASA jau turi planų astronautus siųsti ir toliau nei TKS, pavyzdžiui, į Mėnulį, o galiausiai ir į Marsą. Tokioms kelionėms astronautai jau naudotų naujos kartos erdvėlaivį „Orion“.
Be to, visi astronautai, kuriems yra numatyta kelionė į TKS, iš JAV pirmiausia turi pasiekti Rusiją – o tai pakankamai ilga kelionė. Žinoma, gali būti, kad greitai kosminę stotį astronautai galės ir iš JAV. „SpaceX“ ir „Boeing“ jau kuria erdvėlaivius NASA kosminei programai ir tikimasi, kad jie bus pradėti naudoti per artimiausią dešimtmetį. Jei tokie erdvėlaiviai taptų realybę, tuomet tai būtų pirmasis skrydis į TKS iš JAV nuo 2011 metų, kuomet baigėsi „Space Shuttle“ programa.
Dideli planai
Naują savo karjerą astronautai gali pradėti keliaudami į TKS arba gal net ir kur nors toliau. Viskas priklauso nuo to, kiek lėšų JAV skirs kosminei agentūrai ir kokias programas su tais pinigais NASA nuspręs plėtoti. TKS dar gyvuos iki 2024 metų, tačiau pasistengus, jos veikimą galima pratęsti ir iki 2028 metų ar ilgiau.
NASA šiuo metu taip pat testuoja „Orion“ erdvėlaivį, kuris turėtų atlikti skrydį pro Mėnulį 2020 metų vasarą. Iš pradžių agentūra tikėjosi į erdvėlaivį įsodinti ir žmones, tačiau vėliau buvo nuspręsta to nedaryti dėl didelių technologinių iššūkių. Jei „Orion“ skrydį atliks be priekaištų, gali būti, kad greitu metu astronautai vėl pasieks Mėnulį.
Na, o kas toliau? NASA tikisi, kad iki 2030 metų jiems pavyks nuskraidinti žmones ir į Marsą. Didelę dalį šios misijos sudarytų iš pirmosios „giliojo kosmoso stoties“ įrengimas netoli Mėnulio. Ši stotis turėtų padėti astronautams ne tik pasiekti Mėnulį, bet būtų ir svarbi stotelė tiems, kurie keliauja į Marsą, o ateityje ir giliau į kosmosą.
Ką veikia astronautai?
Nors žmonės daugiausia dėmesio skiria astronautų buvimui kosmose, iš tiesų jie ten praleidžia tik nedidelę savo laiko dalį. Būdami Žemėje jie treniruojasi ir padeda mokslininkams pasirengti kitoms misijoms.
Be to, atrinkti kandidatai ne iš karto gali skristi į kosmosą, pirmiausia jų laukia dvejus metus trunkantis bazinis pasirengimas, rusų kalbos mokymasis bei techninių ir kitų įgūdžių tobulinimas. Pasibaigus mokymams astronautai yra arba paskiriami misijoms į kosmosą, arba jiems yra pasiūlomas darbas Astronautų kabinete Johnsono kosminių skrydžių centre, Hiustone (JAV). Dirbami čia jie arba padeda su jau vykstančiomis misijomis, arba pataria NASA inžinieriams kaip kurti naujus erdvėlaivius.
Kaip atrodo pasirengimas?
Savaime aišku, kad norit būti astronautu reikia pereiti labai intensyvų pasiruošimo procesą, kol galiausiai visa astronautų klasė turi pakankamai žinių ir yra tinkamai pasiruošusi keliauti į kosmosą. Per visą šį pasirengimo procesą, jie ne tik mokosi rusų kalbos ar sportuoja, bet mokosi robotikos, pilotavimo, taip pat kaip valdyti prietaisus esančiusTKS bei, žinoma, kaip išeiti į atvirą kosmosą.
Kandidatai į astronautus pilotavimo mokosi su NASA T-38 lėktuvų flotile, ėjimo į atvirą kosmosą – 18 metrų gylio baseine, valdyti erdvėlaivį – su specialiai praktikai sukurta roboto ranka „Candadarm 2“. Astronautai taip pat gilina savo vadovavimo ir sekimo žinias per geologijos ir išlikimo mokymus.
Astronautai iš įvairių šalių
Nors NASA atrinkti astronautai dirba šiai kosmoso agentūrai, būdami TKS ar besimokydami būti astronautais jie susipažįsta su šios specialybės atstovais iš įvairių šalių. Ties kosmine stotimi bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros: NASA (JAV), „Roscosmos“ (Rusija), JAXA (Japonija), Europos kosmoso agentūra (ESA) ir CSA (Kanada), tuo tarpu TKS reguliariai apsilanko astronautai iš 16 šalių.
Be to, kiekviena agentūra ir jos astronautai yra atsakingi už skirtingus darbus TKS. Štai, pavyzdžiui, Rusija skraidina astronautus į stotį, o Kanada labai stipriai padeda robotikos srityje. Kiekvienos agentūros atstovai dirba ir Astronautų kabinete.
Kaip patekti į kitą etapą?
2017 metais net 18 353 kandidatai pradėjo varžytis dėl astronauto vardo. Iš karto kyla klausimas, o kaip viskas vyksta? Na, pirmiausia žmogiškųjų išteklių komanda atrenka tuos, kurie atitinka pagrindinius reikalavimus. Kiekvieno atrinkto anketa tada yra perduodama specialiai komisijai, sudarytai iš 50 žmonių, daugiausia iš jų – esami astronautai. Komisija tada atrenka kelis šimtus labiausiai kvalifikuotų kandidatų, visus juos patikrina, peržiūri rekomendacijas.
2017 metais per šią komisijos atranka liko 120 kandidatų. Visi tuomet po vieną yra kviečiami į pokalbius, jiems atliekama medicininė apžiūra. Galiausiai kandidatų skaičius sumažėjo iki 50, jie vėl keliauja į pokalbius, jiems atliekama dar viena medicininė patikra.
Geros naujienos
Žmonėms, kurie praeina visus etapus, o galiausiai yra išrenkami į naują astronautų klasę, paskambina NASA Johnsono kosminių skrydžių centro direktorato ir Astronautų kabineto vadovai. Atrinktiesiems yra leidžiama pasidalinti geromis naujienomis su savo artimaisiais, tačiau oficialiai apie jų išrinkimą paskelbia pati NASA.
Dažniausiai tam yra rengiama spaudos konferencija, o po jos būsimieji astronautai beveik iš karto pradeda ilgai trunkantį ir daug jėgų reikalaujantį pasirengimą.
Parengta pagal „Space“.
