Manoma, kad iš tiesų vietoje egzoplanetos Hubble kosmoso teleskopas greičiausiai užfiksavo ryškų debesį, susidariusį po dviejų ledu pasidengusių objektų susidūrimo, rašoma naujame tyrime.
„Tokie susidūrimai yra be galo reti, todėl yra neįtikėtina, kad sugebėjome užfiksuoti bent jo dalį. Manau, kad paprasčiausiai tinkamu metu atsidūrėme tinkamoje vietoje“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir astronomas iš Arizonos Steward observatorijos Andras Gasparas.
Anksčiau buvo manoma, kad ši egzoplaneta skrieja aplink Fomalhaut žvaigždę, kuri yra už 25 šviesmečių nuo Žemės. Apie planetą, pavadintą Fomalhaut b, buvo pranešta 2008 metais – po to, kai buvo išnagrinėti 2004-2006 metais surinkti duomenys, kurie astronomams parodė, kad greičiausiai toje vietoje turėtų būti planeta.
Tai buvo viena pirmųjų egzoplanetų, atrastų naudojant tiesioginio atvaizdavimo būdą (angl. direct imaging). Tuo metu Hubble kosmoso teleskopas užfiksavo puikiai matomą judantį tašką.
Nepaisant to, mokslininkams beveik iš karto kilo nemažai klausimų. Planeta Hubble kosmoso matomame šviesos spektre atrodė labai šviesi ir ryški – kai dažniausiai užfiksuojamos egzoplanetos būna blankios, kadangi yra per mažos ir per daug tolimos, kad jų atspindima šviesa būtų matoma per tokį didelį atstumą.
Be to, nebuvo užfiksuotas ir iš planetos sklindanti šiluma. Astronomai sako, kad egzoplanetos - ypač jei jos jaunos – dažniausiai išskiria šilumą, kuri infraraudonujų spindulių pavidalu pasiekia ir mus. Tačiau tuo metu astronomai pagalvojo, kad galbūt planetą supa dulkių žiedas, kas paaiškintų bent dalį šių nukrypimų.
Kaip dingo planeta
2014 metais Hubble darytose nuotraukose šios planetos jau nebėra. O nuotraukose, darytose iki šios, galima pastebėti kaip šis objektas vis labiau blanksta.
„Šiame tyrime mes išnagrinėjome visą Hubble kosmoso teleskopo surinktą informaciją apie Fomahault žvaigždę. Taip išskyrėme keletą charakteristikų, kurios, jei interpretuojamos kartu, rodo, kad planeta iš tiesų net neegiztavo“, – teigia A.Gasparas.
Taigi, kaip šis objektas, kuris vis dėl to nėra planeta, išnyko?
Dulkių debesis greičiausiai nuolat plėtėsi ir nepaisant to, kad jis greičiausiai yra didesnis už Žemės orbitą aplink Saulę, ilgainiui jis tapo per daug blankus, kad Hubble kosmoso teleskopas jį užfiksuotų.
„Pagal mūsų sukurtą modelį šis neseniai susiformavęs debesis turėjo patirti stiprią radiaciją, kuri sklinda iš Fomahault žvaigždės. Mūsų modelis geba paaiškinti visas individualias šios sistemos charakterstikas: plėtimosi greitį, nykimą ir trajektoriją“, – sako A.Gasparas.
Mokslininkai mano, kad šį debesį suformavo du ledu pasidengę 201 km skersmens objektai, kurie kažkuriuo metu susidūrė. Įdomu tai, kad šioje žvaigždės sistemoje toks susidūrimas greičiausiai įvyksta kas 200 000 metų.
Daugiau informacijos apie Famahault žvaigždės sistemą padės surinkti NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas, kuris turėtų būti iškeltas į kosmosą kitais metais. Tai bus infraraudonųjų spindulių observatorija, kuri gebės užfiksuoti karščiausias Famahault žvaigždės sistemos dalis ir surinkti daugiau informacijos apie asteroidų žiedus. Mokslininkai taip pat planuoja juo išsiaiškinti, ar vis dėlto aplink Famahault žvaigždę skrieja planeta, ar ne.
„Fomahault sistema yra labai įdomi mokslininkams dėl to, kad čia galima surinkti daug informacijos apie egzoplanetų ir žvaigždžių sistemų susikūrimą“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, astronomijos profesorius George'as Rieke'as.
Parengta pagal CNN.
