Tiesa, žiūrint grynai techniškai, visiška pilnatis, kuri kaip tik bus bus Svarstyklių žvaigždyne, truks tik akimirką – ir tai nutiks gegužės 7 d., ketvirtadienį, 13 val. 45 min. Lietuvos laiku – kai pasak NASA, pilnai saulės apšviesta Mėnulio pusė bus nukreipta į Žemę.
Mėgstantys žvalgytis į dangų taip pat galės stebėti „žvaigždę Vakarę“ – Venerą, kuri praėjusią savaitę buvo ryškiausiu dangaus šviesuliu šiuo metų laiku (žinoma, neskaičiuojant Saulės ir Mėnulio).
Gegužės pilnatis taip pat vadinama gėlių pilnatimi – atsižvelgiant į tai, kad visame Šiaurės pusrutulyje žydi laukinės gėlės ir sodai. Kiti gegužinės pilnaties pavadinimai yra kukurūzų sodinimo pilnatis, Pieno pilnatis ir Vesako festivalio pilnatis – festivalio, kuris mini Budos gimimą, nušvitimą ir mirtį, rašo „Encyclopedia Britannica“.
Gėlių pilnatis yra paskutinė iš keturių superpilnačių arba „supermėnulių“, švytėjusių naktiniame danguje 2020 metais. Tačiau žodis „supermėnulis“ arba „superpilnatis“ nėra tikras astronominis terminas – jį 1979 m. sugalvojo astrologas Richardas Nolle. Jis teigė, kad mėnulio mėnulis yra „superinė“, tada, kai Mėnulis pasiekia 90 proc. perigėjaus (t. y. kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės), teigia NASA.
Dauguma metų turi tris ar keturias superpilnatis iš eilės. Šiais metais, pasak NASA, superpilnatys vyko keturis mėnesius iš eilės, nuo vasario iki gegužės.
Ir šios savaitės supermėnulis dangaus stebėtojams turėtų būti tikras saldainiukas, net jei žiūrėsite pro langą iš užtamsinto kambario (šviesos tarša gerokai gadina naktinį dangų). Superpilnatys būna nuo 7 proc. iki 15 proc. šviesesnės nei įprastosios.
O ar egzistuoja superpilnaties priešprieša? Žinoma taip – ir ji vadinasi mikropilnatimi. Ji nutinka, kai Mėnulis yra apogėjuje, t.y. yra toliausiai nuo Žemės. Šiais metais mikropilnačių bus dvi: spalio 1 ir 31 dienomis, o antroji mikropilnatis bus dar ir „mėlynasis mėnulis“ – antroji pilnatis per vieną kalendorinį mėnesį.
Parengta pagal „Live Science“.
