Nors Šaltojo karo antrojoje pusėje kosminėse lenktynėse spurtavo Sovietų Sąjunga (pirmasis kosminis palydovas „Sputnik-1“, pirmasis žmogus kosmose – Jurijus Gagarinas, pirmasis žmogus atvirame kosmose – Aleksėjus Leonovas. Tiesa, sovietų požiūris į savo kosmonautų saugumą – atskira tema), praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pirmąjį kosminių varžybų kėlinį vis dėlto laimėjo JAV: ką besakytum, o Mėnulyje kol kas vaikščiojo vien tik Jungtinių Valstijų astronautai.
Tačiau antrajame kėlinyje, prasidėjusiame jau po Šaltojo karo pabaigos, Amerika suklupo: legendinė šatlų programa 2011 m. dėl finansinių priežasčių buvo sustabdyta, o vieninteliu JAV astronautų vežėju į orbitą tapo konkurentų „Roskosmos“. Kuriai amerikiečiai už kiekvieną sėdynę erdvėlaivyje „Sojuz“ paskutiniu metu mokėjo, sakoma, po daugmaž 86 milijonus JAV dolerių.
Bet štai 2008 m. į trasą iššoko įžūli privati iniciatyva „SpaceX“ – tų metų rugsėjo 28 d. „Falcon 1“ tapo pirma privačia skystu kuru varoma raketa, pasiekusia orbitą, o po ketverių metų (2012) išsišokėlio Elono Musko vadovaujama kompanija į Tarptautinę kosminę stotį jau nugabeno krovinį. O dar po trejų metų (2015) atliko tiesiog fantastišką pirmos pakopos raketų sugrąžinimą į Žemę pakartotiniam naudojimui, taip galiausiai tapusi naujų kosminių skrydžių kainos šaukle. Palyginimui – kaip minėta, už vieną sėdynę „Sojuz“ kapsulėje amerikiečiai Rusijai moka apie daugiau nei 80 milijonų dolerių. Tuo tarpu skaičiuojama, kad visos „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ paleidimas paskutiniu metu kainuoja mažiau nei 60 milijonų dolerių. Tai yra – 2500 JAV dolerių už vieną krovinio svarą (0,45 kg). Neblogas skirtumas, ar ne?
Ir štai – 2020 gegužės 27 diena. Pasaulis, vis dar krečiamas koronaviruso epidemijos, bet naujoji „SpaceX“ ir NASA misija jau vien vizualiai žymi naują erą. Naujoviška kapsulė „Crew Dragon“, naujoviški astronautų kostiumai, primenantys bent kelias kartas įkvėpusius filmus apie nuotykius kosmose. Galiausiai – menkas, bet smagus akcentas: į starto aikštelę astronautai vežami „Tesla“ elektrovisureigiais „Model X“, kurių bent jau galinės durelės atsiveria taip, kaip atsiverdavo visų aštuoniasdešimtųjų svajonių automobilių durelės – aukštyn.
Aišku, gaila, kad astronautai vežami ne „Cybertruck“. Na bet čia – turbūt būsimas etapas, kai jau bus ruošiamasi į Mėnulį.
Ir štai – pirmasis nusivylimas: belikus vos 17 minučių iki starto, dėl blogo oro misija sustabdoma. Žinoma, galima išgirsti – na kokią įtaką kylančiai raketai gali debesys ar ir lietus? Bet ekspertų teigimu, problema yra ne raketos kilimas, o maksimalus astronautų saugumas: NASA su SpaceX galvoja ir apie tai, kad jei skrydis jau atsiplėšus nuo žemės kažkuriuo metu nepavyktų, astronautai turėtų gelbėtis gelbėjimosi moduliui – o štai čia ir atsiranda tinkamo oro svarba.
Misija perkeliama į šeštadienį – rugsėjo 30 dieną, 22 val. 23 min. Lietuvos metu.
Visą dieną jaučiama įtampa. Netrūksta gandų, kad misija vėl bus atidėta.
Bet štai, šeštadienio vakaras – „YouTube“ transliaciją per „SpaceX“ transliaciją stebi 1,6 mln. žmonių. Transliacijos vedėjai atsargiai kalba, kad oras šiandien geresnis.
Praslenka nelemtoji 17-oji minutė. 10 minučių iki starto. 5 minutės. Dar truputis… Prasideda atgalinis skaičiavimas.
Ir štai galima paskelbti – ratas sėkmingai apsisuko. Paskutiniosios šatlų misijos STS-135 pilotas Dougas Hurley, 2011 m. liepą paskutinį kartą į Žemę parskraidinęs šatlą „Atlanta“, kartu su kolega Bobu Behnkenu sugrįžta į kosmosą. Lygiai iš tos pačios paleidimo aikštelės LC-39A Kosminiame Kenedžio centre, iš kurios kadaise kilo ir turbūt pergalingiausia visų laikų žmonijos misija „Apollo-11“, pirmąkart nugabenusi į kitą kosminį kūną – Mėnulį – žmones.
Ir tai – ne pabaiga. Tai – tik ilga naujos eros pradžia. NASA astronautai šiuo metu skrieja į Tarptautinę kosminę stotį.
O kol jie tai daro – gal norėtumėte išbandyti, ką reiškia prišvartuoti kosminę kapsulę prie Tarptautinės kosminės stoties? Tai galima išbandyti čia, ir tam pakaks vien interneto naršyklės.
Misijos eiga:
22 val. 23 min. 54 sek. Lietuvos laiku: sėkmingas startas. „Falcon 9“ su „Crew Dragon“ viduje įsitaisiusiais Dougu Hourley ir Bobu Behnkenu atsiplėšia nuo starto aikštelės.
22 val. 24 min. pasiekiamas pirmas misijos etapas – raketa pasiekia garso greitį.
22 val. 25 min. 33 sek. Atsiskiria pirmoji raketos pakopa.
22 val. 28 min. Raketa pasiekia 200 km aukštį. Pirmoji „Falcon 9“ pakopa tuo metu grįžta į Žemę ir stengiasi pataikyti į laivą-droną „Of Course I Still Love You“.
22 val. 32 min. ant laivo nusileidžia pirmoji „Falcon 9“ raketos pakopa. Tai pirmoji raketa, kuri ne tik iškėlė JAV astronautus į kosmosą, bet ir po to sugrįžo į Žemę.
22 val. 35 min. 06 sek. kapsulė „Crew Dragon“ atsiskiria ir pradeda savarankišką skrydį į Tarptautinę kosminę stotį, kurią pasiekti turėtų po 19 valandų – gegužės 31 d., šiek tiek po 17 valandos.
D. Trumpas „žygdarbiu“ pavadino „Crew Dragon“ erdvėlaivio startą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žygdarbiu“ pavadino sėkmingą „Crew Dragon“ erdvėlaivio startą į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
Tai daugiau nei „istorinis momentas“, sakė jis šeštadienį po to, kai du amerikiečių astronautai iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo pakilo į orbitą.
„Mes matėme žygdarbį“, – pabrėžė prezidentas, tiesiogiai stebėjęs startą. Šis startas ženklina „ drąsų ir triumfinį JAV sugrįžimą į žvaigždes“, kalbėjo toliau D. Trumpas.
Du amerikiečių astronautai – Robertas Behnkenas ir Douglasas Hurley‘is – skrydžiui į TKS iš JAV teritorijos pakilo pirmą kartą per devynerius metus. Ir pirmą kartą skrydį vykdo privati bendrovė – „SpaceX“.
Astronautai orbitinę stotį turėtų pasiekti sekmadienį. D. Trumpas padėkojo jiems.
Komercinė kosmonautika yra ateitis, sakė prezidentas. „Dabar prasidėjo nauja amerikietiškos ambicijos laikmetis“, – tęsė jis.
Jungtinių Valstijų nesustabdys net nesvarumo būklė. „Mes sukūrėme kažką, kas kelia pasaulio pavydą, ir mes netrukus nusileisime Marse, ir mes netrukus turėsime geriausius ginklus, kokius tik galima įsivaizduoti“, – dėstė D. Trumpas.
Atlikusios sėkmingą startą, JAV esą susigrąžino savo „prestižinę pasaulio lyderės vietą“.
„Mes garantuosime tolesnį JAV dominavimą kosmose“, – pridūrė D. Trumpas. Jis dar kartą pabrėžė savo vyriausybės planus nuo 2024 vėl skraidinti astronautus į Mėnulį. Tačiau ar tai numatytu laiku pavyks, daugelis ekspertų abejoja.
