Mūsų palydove deguonies praktiškai nėra – jis kone visas išgaravo dar Mėnuliui formuojantis. Be to, Mėnulio paviršių nuolat talžo Saulės vėjas, kuriame esantys vandenilio jonai lengvai suardo rūdis ir išlaisvina deguonį. Tad iš kur Mėnulyje hematitas?
Atsakymą pasufleravo dvi detalės: hematito daugiau aptikta ten, kur ir vandens ledo – bei artimojoje Mėnulio pusėje. Taigi, gali būti, kad hematitas formavosi, kai Saulės vėjas iš Žemės atmosferos viršutinių sluoksnių į Mėnulį atnešdavo deguonies.
Taip nutinka tik kelias dienas per mėnesį – kai Mėnulis yra už Žemės ir patenka į planetos magnetinę uodegą, bet per milijardus metų deguonies prisikaupia nemažai.
Arčiau palydovo pusiaujo susiformavusį hematitą tas pats Saulės vėjas ir suardo – bet prie ašigalių, ypač krateriuose, nepajėgia. Iš atnešto deguonies bei Saulės vėjo vandenilio gali formuotis ir bent dalis Mėnulio vandens.
Šias hipotezes bus galima patikrinti po keleto metų, kai astronautai pargabens mėginių iš ašigalinių Mėnulio regionų – tada laboratorijoje bus galima patikrinti, ar Mėnulyje esantis deguonis yra toks pat, kaip ir Žemėje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
