Šiose aplinkose jį talžė skirtingi meteoroidai, palikę skirtingus kraterius. Naujame tyrime, remiantis kraterių duomenimis, daroma išvada, kad dabartinę orbitą Bennu pasiekė tik prieš 1,75 milijono metų. Išvada paremta detaliai asteroido paviršių nusėjusių riedulių stebėjimais.
Kiekvienas riedulys turi įvairaus dydžio kraterių. Didžiausi krateriai leidžia apskaičiuoti riedulio stiprumą – jei į jį būtų pataikęs kūnas, kuris paliktų dar didesnį kraterį, riedulio tiesiog nebeliktų. Žinant stiprumą, galima įvertinti ir mažesnius kraterius palikusių meteoroidų dydžius, smūgių dažnį bei greitį. Asteroidų žiede susidūrimai vyksta lėčiau, nei Žemės aplinkoje, nes ten esantys objektai aplink Saulę juda mažesniais greičiais; iš kitos pusės, ten susidūrimai dažnesni, o smūgiuojantys objektai – didesni.
Įvertinę vienos ir kitos meteoroidų populiacijos paliktų kraterių dydžius, mokslininkai nustatė, kad Bennu didžiąją dalį gyvenimo praleido Asteroidų žiede, o prie Žemės atsidūrė palyginus neseniai.
Šis tyrimas padeda geriau suprasti ne tik paties asteroido istoriją, bet ir Žemės aplinkoje esančių mažų dalelių pasiskirstymą. Pagrindiniai kraterius palikę meteoroidai yra kelių milimetrų skersmens – jie kelia pavojų ir mūsų erdvėlaiviams orbitoje aplink Žemę bei skrendantiems toliau nuo jos.
Tyrimo rezultatai publikuojami moksliniame žurnale „Nature“.
