Naujame tyrime nagrinėjama, kokios tos reakcijos galėtų būti ir kiek energijos jos galėtų išlaisvinti. Tyrėjai apskaičiavo galimą reakcijų eigą bei jų produktų gausos kitimą trimis atvejais. Pirmuoju atveju vandenyne reikšmingos tik deguonies ir vandenilio peroksido molekulės, o kitais dviem – dar ir redukuojančios ištirpusios molekulės arba vandenyno dugne esantys mineralai.
Visais trimis atvejais tikėtinas laisvosios energijos kiekis susidarančiame reakcijų tinkle yra pakankamas, kad žemiški mikroorganizmai galėtų gaminti adenozino trifosfato molekules – pagrindinį gyvų organizmų energijos kaupimo junginį.
Taip pat apskaičiuota, kad deguonies kiekis visais trimis atvejais būtų pakankamas, kad Encelado vandenyno dugne galėtų egzistuoti maždaug viena deguonimi kvėpuojanti ląstelė kubiniame centimetre. Metanu kvėpuojančių ląstelių galėtų būti kelis šimtus kartų daugiau – panašiai, kaip ir Žemės vandenynuose bei Antarktidos ežeruose.
Nors šie skaičiavimai jokiu būdu neįrodo, kad Encelade egzistuoja gyvybė, jie atskleidžia, kad palydovo gelmėse gali vykti daugybė įdomių cheminių reakcijų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Icarus“.
