Nepaisant to, ataskaitoje nurodoma, kad „dauguma užfiksuotų UAP tikriausiai atspindi fizinius objektus“. Ir iš 144 UAP liudijimų, užregistruotų 2004-2021 m., tik vieną galima „užtikrintai“ identifikuoti, sakoma pranešime: kaip paaiškėjo, tai buvo besantis didelis, išsipūtęs balionas.
2020 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas įstatymo projektas, kuriuo remiantis JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriui ir Gynybos sekretoriui buvo paskirta 180 dienų, per kurį turėjo būti parengta ataskaita. Šį mėnesį šešių mėnesių terminas baigėsi.
Neklasifikuota (neįslaptinta) ataskaita, paskelbta penktadienį (birželio 25 d.), yra „žvalgybinis įvertinimas grėsmės, kurią kelia neidentifikuoti oro reiškiniai (UAP), ir pažanga, kurią Gynybos departamentas, dirbdamas Neidentifikuotų oro reiškinių darbo grupėje (UAPTF), padarė stengdamasis suprasti ir įvertinti šią grėsmę“, – sakoma pranešime.
Nors ištirti UAP liudijimai labai skirtingi, pranešimo autoriai teigia, kad jie rado keletą dėsningumų, susijusių su UAP dydžiu, forma ir ypač varomąja jėga. 18 liudijimų atvejais „stebėtojai pranešė apie neįprastus UAP judėjimo modelius ar skrydžio charakteristikas“, sakoma pranešime. Pavyzdžiui, atrodė, kad kai kurie UAP „stovi nejudėdami vėjyje, juda prieš vėją, staigiai manevruoja ar juda dideliu greičiu be pastebimų varomųjų priemonių“.
Kai kurios iš šių keistų skrydžio charakteristikų buvo matomos trijuose NSO vaizdo įrašuose, kuriuos JAV karinis jūrų laivynas publikavo 2020 m. balandį. Tuose vaizdo klipuose – pavadintuose FLIR, GOFAST ir GIMBAL – užfiksuota, kaip erdvėlaivį primenantis objektas juda viršgarsiniu greičiu be jokių akivaizdžių variklių.
Kitame dokumentinių filmų apie NSO kūrėjo 2020 m. gegužę išplatintame vaizdo įraše sferinis NSO, sklandantis ore, tarsi šokinėja iš vienos vietos į kitą – o po to, regis, panyra į vandenyną. Pentagonas patvirtino, kad filmuota medžiaga yra autentiška ir ją užfiksavo JAV karinis jūrų laivynas.
Norėdami išsiaiškinti įvairius incidentus, pranešimo autoriai nustatė penkias galimas UAP kategorijas: 1) natūralios kilmės trikdžiai ore (pavyzdžiui, paukščiai, balionai ir pramoginiai dronai) 2) natūralūs atmosferiniai reiškiniai (pavyzdžiui, ledo kristalai, galintys sukelti infraraudonųjų spindulių ar radaro iškraipymus) 3) įslaptintos JAV vyriausybės programos 4) priešiško užsienio sistemos (pavyzdžiui, Kinijos ar Rusijos – ar kai kurių nevyriausybinių subjektų sukurtos technologijos) 5) „visa kita“.
Ataskaitos autoriai taip pat apžvelgė, kaip ir kokius procesus bei mokymus turėtų plėtoti JAV kariuomenė – kitaip tariant, ką daryti, kai susiduriama su UAP, kad žvalgybos bendruomenė galėtų įvertinti galimą grėsmę. Nes Floridos senatorius Marco Rubio dar gegužę CBS laidoje sakė: „Bet kas, kas patenka į oro erdvę, tačiau neturėtų joje būti, yra grėsmė. Noriu, kad į tai žiūrėtume rimtai ir turėtume procesus, pagal kuriuos į tai galėtume žiūrėtume rimtai. Noriu, kad turėtume duomenų analizavimo procesus kiekvienam kartui, kai tik toks pasitaikys“.
Penktadienį paskelbus NSO ataskaitą, M.Rubio, dabar einantis Senato Žvalgybos komiteto pirmininko pareigas, savo pareiškime teigė: „Daugelį metų vyrai ir moterys, kuriems patikime savo šalies gynybą, pranešdavo apie kontaktus su neidentifikuotais orlaiviais, kurie pasižymėdavo pranašesniais gebėjimais – ir daugelį metų jų rūpesčiai dažnai buvo ignoruojami ar išjuokiami“, – sakė senatorius ir pridūrė, kad ataskaita yra pirmasis žingsnis kataloguojant tokius incidentus – nors Pentagonas ir žvalgybos bendruomenė laukia daug darbo, kad grėsmės iš tikrųjų būtų identifikuotos.
Nors ilgai lauktoje ataskaitoje, kurią sudaro tik devyni puslapiai, pateikiama vieša informacija apie UAP, visuomenei į akis gali taip ir nepapulti galbūt „sultingiausios detalės“, esančios įslaptintame ataskaitos priede, rašo „The Guardian“.
Tiems, kurie guodžiasi mintimi, kad žmonija nėra vieniša, ši įslaptinta pranešimo dalis gali būti impulsas, sužadinantis vaizduotę, rašo „Live Science“.
