Dabar kompanija paskelbė apie planus panaudoti tokį patį pagrindą misijai į Venerą. Planuojama misija taip pat bus mažasis kubinis palydovas, jame tilps vienas maždaug kilogramo masės mokslinis prietaisas. Planuojama, kad tai bus autofluorescencinis nefelometras – įrenginys, kuris švies lazeriu į Veneros debesis, taip tikintis sužadinti organinių molekulių švytėjimą.
Numatoma, kad palydovas neįeis į orbitą aplink Venerą, o praleidęs apie penkias minutes planetos atmosferoje, rėšis į Venerą. Visgi būdamas 48–60 km aukštyje virš paviršiaus, zondas turėtų surinkti pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti reikšmingas išvadas apie fluorescuojančių molekulių egzistavimą Veneros atmosferoje.
Labiausiai mokslininkus domina aminorūgštis triptofanas – ji pasižymi fluorescencija ir yra būtina visai žemiškai gyvybei. Atradus triptofano Veneroje, galėtume tvirtai teigti, kad ir ten egzistuoja gyvybė ar bent gyvybės pirmtakai.
Šiuo metu NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja net tris misijas į Venerą, bet jos bus daug didesnės ir ilgametės. Visgi šios misijos išskris geriausiu atveju dešimtmečio pabaigoje, o „Rocket Lab“ misija galėtų iškeliauti jau kitų metų gegužę. Jei tai nepavyks, kitas paleidimo langas atsivers 2025-ųjų sausį.
Bet kuriuo atveju, tai bus pirmoji privačios kompanijos misija į kitą planetą. Jos sėkmė gali visiškai pakeisti planetų mokslą – dideles, ilgai planuojamas ir kosmoso agentūrų finansuojamas misijas papildys gausybė mažyčių komercinių projektų, kurie galėtų būti įkandami mažesniems pirkėjams – pavyzdžiui, universitetams ar jų sąjungoms.
„Rocket Lab“ jau dabar planuoja dar dvi misijas į Venerą, kurios irgi galėtų skristi gana greitai – iki dešimtmečio pabaigos. Misijos planai detaliau pristatomi „arXiv“.
