Rugsėjo 20 d. agentūra pranešė, kad itin brangaus ir subtilaus teleskopo vidutinės infraraudonosios spinduliuotės prietaiso (MIRI) kamerai ir spektrografui perjungiant į vidutinės skiriamosios gebos spektroskopiją (MRS) – vieną iš keturių prietaiso stebėjimo režimų, kuriuo aptinkamos ir kartografuojamos žmogaus akiai nematomos šviesos bangos – aptikti nesklandumai.
Pareiškime teigiama, kad viename iš prietaiso mechanizmų, kuris apibūdinamas kaip „grotelių ratas, leidžiantis mokslininkams pasirinkti trumpą, vidutinį ir ilgesnį bangos ilgį“, nustatinėjant prietaisą „padidėjo trintis“.
Išvertus į ne tokią mokslinę kalbą, tai reiškia jautrus teleskopo MIRI prietaisas negali perjungti pavarų taip, kaip turėtų, o NASA, atrodo, nelabai žino, kodėl taip atsitiko. Iš to, kas girdima dabar, tai neatrodo kaip katastrofa, tačiau dėl tokio neprieinamo – o taip pat ir brangaus konstrukto gedimo – suinteresuotosios šalys neabejotinai yra labai susirūpinusios.
„Kiti trys MIRI stebėjimo režimai – vaizdavimas, mažos skiriamosios gebos spektroskopija ir koronagrafija – veikia įprastai ir gali būti naudojami moksliniams stebėjimams“, – teigia NASA.
Išprotėjęs MIRI
Tuo pat metu MIRI gedimas gali būti labai svarbus, nes šis režimas yra neatsiejamas nuo JWST galimybių užfiksuoti žvaigždžių ir egzoplanetų vaizdus, kurių mūsų akys negali pamatyti – nes jų bangų ilgis yra per ilgas mūsų regai.
Kaip nurodo NASA, trys šio instrumento silicio kameros matricos yra „legiruotos arsenu“, kas leidžia užtikrinti didesnes vaizdo užfiksavimo galimybes.
Nors tai nėra pirmoji JWST, į kurį anksčiau šiais metais kiek anksčiau atsitrenkė bent vienas nedidelis asteroidas, problema, šis MRS gedimas atrodo kaip viena iš didesnių problemų, su kuriomis įrenginys susidūrė iki šiol.
Parengta pagal Futurism.com
