Surinkta ir užkonservuota mėginių, kuriuos po keleto metų į Žemę turėtų parskraidinti dedikuota NASA/ESA misija. Laboratorijoje ištirti mėginiai duos be galo daug naujų žinių apie Marso praeitį ir galimą gyvybės egzistavimą, bet kol jų neturime, tenka apsiriboti marsaeigio renkamų duomenų analize.
Ji irgi rodo šį tą įdomaus – pavyzdžiui, kad Jezero kraterio dugne greičiausiai yra organinių junginių. Prieš „Perseverance“ nusileidžiant, daugelis mokslininkų tikėjosi ten rasti organinių junginių. Juos ten galėjo sunešti upių vandenys, o besiformuojančios nuosėdinės uolienos išsaugoti milijardams metų. Tačiau nusileidęs „Perseverance“ pateikė staigmeną – kraterio dugną dengia ne nuosėdinės, o vulkaninės kilmės uolienos, kuriose organikos visai neprivalo būti.
Iš kitos pusės, organinių junginių aptikta kraterio pakraštyje, kur plyti upės srovės suneštos nuosėdos – taigi tikėtina, kad junginių būta ir visame ežere, kai jis dar egzistavo.
Ar jie išliko? Spektroskopu išnagrinėję kraterio dugno uolienas, mokslininkai aptiko įrodymų, kad taip. Uolienose aptikta daug įtrūkimų, kuriuos užpildo karbonatai. Jie galėjo susiformuoti vandeniui sąveikaujant su daug olivino turinčia vulkanine uoliena.
Taip pat akmenyse rasta sulfatų-perchloratų mišinio, kuris susidaro karbonatus veikiant labai sūriu vandeniu. Šios savybės rodo, kad Jezero kraterio ežeras turėjo bent dvi skirtingas evoliucines stadijas: iš pradžių daugmaž gėlo vandens, vėliau – sūrymo.
Dar užfiksuota fluorescencija, kuri greičiausiai rodo įtrūkimuose esant aromatinių – t.y. turinčių benzeno žiedą – organinių junginių. Vadinasi net ir vulkaninės kilmės uolienose, jei jos ilgą laiką buvo po vandeniu, gali išlikti organiniai junginiai.
Aišku, tokie junginiai dar nereiškia gyvybės, bet praeityje egzistavusi gyvybė turėjo palikti būtent organikos – tad žinodami, kad tokie junginiai gali išlikti, galime tikėtis ir patikimų rezultatų apie galimą gyvybės egzistavimą jauname Marse.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science“.
