Praėjusieji metai baigėsi sėkminga misija „Artemis-1“, kuri apskriejo Mėnulį, ruošiantis pilotuojamam skrydžiui į kosmosą ir nusileidimui. O ko sulauksime šiemet?
Mėnulio misijos
Po sėkmingos „Orion Lunar Orbiter“ misijos NASA planuoja surengti daugiau skrydžių, kad išbandytų sukauptus mokslinius duomenis ir įrangą prieš pilotuojamą sugrįžimą į Mėnulį. Pilotuojama misija į Mėnulį planuojama 2025 m.
NASA į Mėnulį nusiųs pirmąjį nusileidimo modulį „Nova-C“, kuris nusileis Audrų vandenyne ir pristatys penkis mokslinės įrangos paketus, kurių vėliau prireiks astronautams.
Žemo dažnio radijo siųstuvai, jutikliai ir foto bei vaizdo kameros bus išbandytos autonominiame režime, siekiant nustatyti, kaip gerai visa tai renka ir perduoda duomenis, kurie galėtų būti naudingi būsimoms pilotuojamoms misijoms.
Ruošiantis naujam nusileidimui Mėnulyje, pirmoji „Vulcan Centaur“ raketa taip pat išsiųs nusileidimo kapsulę „Peregrine“.
Penkis variklius turinti kapsulė bus naudojama atsargų pristatymui į Mėnulio paviršių.
Kosminis turizmas
Šiais metais į TKS bus surengti du skrydžiai, kurių metu kosminiai turistai praleis stotyje 10 dienų – savotiškos orbitinės atostogos. Tai – brangus malonumas: apie 60 mln. dolerių, tačiau vaizdai, matomi pro stoties langus – fantastiški.
Tačiau kai kam šiais metais pasiseks dar labiau. Japonų milijardierius Yusaku Maezawa jau įvardijo aštuonis laiminguosius, kuriuos nemokamai paskraidins aplink Mėnulį „SpaceX“ laivu „Starship“.
Y.Maezawa, kuris 2021 m. jau pabuvojo orbitoje (jis skrido į Tarptautinę kosminę stotį Rusijos „Sojuz“ laivu kaip turistas), tikisi grįžti į kosmosą ir apskrieti Mėnulį, vykdydamas projektą „dearMoon“ („Brangus Mėnulis“). Skrydis turėtų trukti apie savaitę, nusileidimas Žemės palydove nėra įtrauktas į jo programą.
Į TKS ir iš jos
Pastaraisiais metais pripratome, kad „SpaceX“ „Crew Dragon“ tapo savotišku maršrutiniu autobusu į TKS: šis erdvėlaivis tiksliai pagal grafiką pristato į stotį atsargas ir keičia įgulos narius. Šiemet „Dragon“ tvarkaraštis nesikeičia, tačiau nuo šiol maršrutą papildys ir „Boeing CST-100 Starliner“.
„Starliner“ yra naujasis sąlyginai daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas gabenti įgulas į TKS ir kitus žemos orbitos objektus. Erdvėlaivyje yra įvairiausių šiuolaikinių įtaisų, jis, žinoma, turi internetą ir yra „sąlyginai daugkartinio naudojimo“ – nes skirtas ne daugiau kaip dešimčiai skrydžių (o tai pagal tokių skrydžių standartus yra gana daug).
Lediniai Jupiterio mėnuliai
Europos kosmoso agentūra (EKA) taip pat ketina neatsilikti ir balandį planuoja paleisti Jupiterio ledinių mėnulių tyrimų erdvėlaivį „JUICE“ (angl. Jupiter Ice Moons Explorer). Apie jo užduotis galima spręsti iš pavadinimo: 13 metų truksianti misija tirs tris Jupiterio palydovus – Ganimedą, Kalistą ir Europą, kuriuose, kaip manoma, yra didelės vandens atsargos, todėl jie gali būti tinkami gyvybei.
Jei viskas vyks pagal planą, 2031 m. „JUICE“ pasieks Jupiterį, praskris pro tiriamus palydovus, o 2034 m. gruodį priartės prie Ganimedo ir taps pirmuoju kosminiu aparatu, skriejančiu aplink svetimą mėnulį.
Tuo tarpu NASA taip pat nesėdės nuošalyje ir spalio mėnesį, pasitelkusi privačią Elono Musko bendrovę „SpaceX“, pasiųs „Falcon Heavy“ į didelį geležies ir nikelio asteroidą Psichę (lot. Psyche).
Skrydis turėjo įvykti 2022 m., tačiau jį teko atidėti dėl programinės įrangos trikdžių ir kitų techninių sunkumų. Tačiau kai „Falcon Heavy“ jau pakils, jis tuo pačiu metu praskries pro Marsą.
Kariškiai ir „Roskosmos“
Žinoma, visi norėtume daugiau sužinoti apie naujas kosmoso programas, tačiau kosmosu domisi ne tik civiliai, bet ir kariškiai – todėl daug informacijos vis dar įslaptinta.
Pavyzdžiui, nauja JAV kariuomenės atšaka – Kosmoso pajėgos – šiais metais planuoja paleisti kelias raketas – tačiau ką ir kodėl jos skraidins į kosmosą, lieka paslaptis.
Tačiau amerikiečiai dalijasi kai kuriomis paslaptimis: 2022 m. jie pranešė, kad jų eksperimentinis karinis autonominis kosminis lėktuvas „X-37B“ pasiekė 908 dienų orbitoje rekordą. Taigi, gali būti, kad ateinančiais metais apie tai išgirsime daugiau.
Tuo tarpu Rusija paskelbė, kad iki 2024 m. pasitrauks iš TKS.
Pasak naujojo „Roskosmos“ vadovo Jurijaus Borisovo, šalies kosmoso pramonė atsidūrė sunkioje padėtyje, todėl dabar monopolinė korporacija daugiausia dirbs Rusijos ekonomikai: teiks navigacijos, ryšių ir meteorologinių duomenų perdavimo paslaugas.
Parengta pagal BBC.
