Įspūdingas radinys Antarktidoje – aptiko retą milžiną

Neseniai mokslininkai Antarktidoje aptiko vieną sunkiausių kada nors rastų meteoritų – ir dar keturis užšalusius kosminius akmenis, kurie greičiausiai prieš tūkstančius metų nukrito į ledinį žemyną.

 Ekspedicijos komanda pozuoja prie naujai atrasti didžiulio meteorito. Tyrėjai: Maria Schönbächler (baltas šalmas), Maria Valdes (žalias šalmas), Ryoga Maeda (juodas šalmas) ir Vinciane Debaille (oranžinis šalmas).<br> A. Valdes / FIeldo muziejaus nuotr.
 Ekspedicijos komanda pozuoja prie naujai atrasti didžiulio meteorito. Tyrėjai: Maria Schönbächler (baltas šalmas), Maria Valdes (žalias šalmas), Ryoga Maeda (juodas šalmas) ir Vinciane Debaille (oranžinis šalmas).<br> A. Valdes / FIeldo muziejaus nuotr.
  Iš penkių meteoritų itin išsiskyrė meliono dydžio uoliena, kuri sveria net 7,6 kg.<br> A. Valdes / FIeldo muziejaus nuotr.
  Iš penkių meteoritų itin išsiskyrė meliono dydžio uoliena, kuri sveria net 7,6 kg.<br> A. Valdes / FIeldo muziejaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 3, 2023, 9:03 AM

Meteoritus tyrėjai rado Nilso Larseno mėlynojo ledo zonos paviršiuje netoli Belgijai priklausančios princesės Elžbietos stoties. Iš penkių meteoritų itin išsiskyrė meliono dydžio uoliena, kuri sveria net 7,6 kg. Iš 45 000 Antarktidoje aptiktų meteoritų tik apie 100 tokie sunkūs kaip šis kosminis „patrankos sviedinys“.

„Kalbant apie meteoritus, dydis nebūtinai turi reikšmės, ir net maži mikrometeoritai moksliniu požiūriu gali būti neįtikėtinai vertingi, – teigia Fieldo muziejaus (JAV) meteoritologė Maria Valdes. – Tačiau, žinoma, rasti tokį didelį meteoritą kaip šis, yra retas ir tikrai įdomus dalykas“.

Meteoritai ledo paviršiuje buvo aptikti sausio pradžioje, tačiau į Žemę jie nukrito gerokai seniau. Greičiausiai kosminiai akmenys tūkstančius metų buvo palaidoti lede ir iškilo į paviršių tik po to, kai ledynų judėjimas juos ištraukė į paviršių. Tačiau kadangi meteoritai po ledu buvo apsaugoti nuo kritulių, vėjo ir oro, jie išliko visiškai sveiki.

„Objektai atkeliavo iš asteroidų juostos [esančios tarp Marso ir Jupiterio orbitų] ir tikriausiai prieš keliasdešimt tūkstančių metų nukrito į Antarktidos mėlynąjį ledą“, – Belgijos naujienų svetainei „The Brussels Times“ sakė ekspedicijos mokslininkas, Briuselio Laisvojo universiteto (Belgija) doktorantas Ryoga Maeda.

Paprastai mokslininkams norint surasti meteoritą Antarktidoje, jiems tenka „šukuoti“ ledo dykumas. Tačiau šįkart jiems pavyko susiaurinti paieškas – pasitelkus 2022 m. sausio 26 d. žurnale „Science Advances“ paskelbtą tyrimą, kuriame, pasitelkus palydovų duomenis ir mašininį mokymąsi, buvo nustatytos Antarktidos dalys, kuriose meteoritų sankaupos greičiausiai iškyla į paviršių. Būtent viename iš šių „karštųjų taškų“ buvo aptikti naujai rasti meteoritai.

Tačiau net ir žinant konkrečią vietovę, kurioje reikėjo ieškoti, vis tiek prireikė daug sunkaus darbo, kad meteoritai būtų surasti. „Tikrovė Žemėje yra daug sudėtingesnė nei palydovinių vaizdų grožis“, – sako pagrindinė ekspedicijos mokslininkė, Briuselio Laisvojo universiteto geochemikė Vinciane Debaille.

Komanda apžiūrėjo didelę teritoriją, kuri buvo nusėta kitais panašios formos ir dydžio nemeteoritiniais akmenimis. Tyrėjus nuolat klaidino akmenys, kurie atrodė panašūs į kosmines uolienas, tačiau buvo daug lengvesni ir kilę iš Žemės, rašo CNN.

Ekspedicijos metu surinkti meteoritų pavyzdžiai buvo išsiųsti į Belgijos Karališkąjį gamtos mokslų institutą Briuselyje, kad būtų tinkamai atšildyti ir ištirti, tačiau kiekvienas ekspedicijos mokslininkas savo tyrimams taip pat parsivežė galimų meteoritų dulkių pavyzdžių, kuriuos jie surinko aplink nukritusias kosmines uolienas.

Ši ekspedicija buvo pirmoji, kurios metu buvo ieškoma vieno iš galimų meteoritų židinių, išryškėjusių 2022 m. palydoviniame tyrime. Komandos sėkmė leidžia manyti, kad šiuo tyrimu galėtų pasinaudoti ir kiti tyrėjai, siekdami išgauti dar daugiau įšalusių meteoritų fragmentų. Tyrime mokslininkai apskaičiavo, kad ledo paviršiuje gali slėptis net 300 000 meteoritų – o tai reiškia, kad iki šiol jų buvo rasta tik apie 15 proc.

Ekspedicijos komanda tikisi, kad pavyks rasti daugiau meteoritų, kurie padės mums daugiau sužinoti apie mūsų kosminę kaimynystę.

„Meteoritų tyrinėjimas padeda geriau suprasti mūsų vietą Visatoje, – sako M.Valdes. – Kuo didesnę meteoritų imtį turėsime, tuo geriau suprasime savo Saulės sistemą ir save pačius“.

Parengta pagal „Live Science“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.