Gabenti visas statybines medžiagas iš Žemės būtų beprotiškai brangu, tad planuose figūruoja vietinių Marso resursų išnaudojimas. Dažniausiai kalbama apie Marso regolito panaudojimą kaip žaliavą trimačiams spausdintuvams – bet net ir spausdintuvas, tinkamas pastatui spausdinti, yra masyvus ir didelis prietaisas.
Naujos technologijos kūrėjai siūlo alternatyvą: regolito jungimui panaudoti sintetines kerpes. Kerpės yra bakterijų ir grybų simbiotinės kolonijos. Tyrėjai vysto technologiją, kurioje kerpės formuojamos iš diazotropinių melsvabakterių ir siūlines struktūras formuojančių grybų.
Toks darinys turėtų augti maitinamas vietiniais Marse esančiais resursais: anglies dvideginiu ir azotu iš atmosferos, mineralais iš grunto bei vandeniu ir ledo.
Grybai ir bakterijos turi simbiotinį ryšį: bakterijos sugeria anglies dvideginį ir verčia jį karbonato jonais, taip pat gamina deguonį ir organinius junginius, kuriuos panaudoja grybai; tuo tarpu grybai formuoja struktūrą iš kalcio jonų ir reguliuoja anglies dvideginio tiekimą bakterijoms. Visa sistema gamintų įvairius biopolimerus bei biologinės kilmės kalcio karbonato mineralus, kurie surištų Marso regolito dulkes į kietą mišinį. Iš pastarojo būtų galima gaminti plytas ar kitokias formas ir panaudoti jas pastatų, baldų ar prietaisų korpusų gamybai.
Iš principo technologija galėtų rasti pritaikymą ir Žemėje – pavyzdžiui, panaudojant įvairias atliekas kaip statybines medžiagas arba greitam laikinų statinių įrengimui gamtos katastrofų vietose. Galų gale, bet kokia technologija, surišanti atmosferoje esantį anglies dvideginį ir panaudojanti jį ilgalaikiams naudingiems objektams gaminti, gali būti svarbi kovojant su globaliniu atšilimu.
Daugiau apie tai galima rasti NASA svetainėje.
