Ukrainiečių pareigūnai teigė įtariantys, kad tai buvo į atmosferą įskriejęs NASA palydovas, tačiau JAV kosmoso agentūra BBC nurodė, kad jis vis dar yra orbitoje.
Ukrainos oro pajėgos užsiminė, kad blyksnis galėjo būti meteoritas.
Kad ir kas tai būtų, oro pajėgos atrodė įsitikinusios, kad tai nebuvo Rusijos oro antpuolis – įvykis, pernelyg gerai pažįstamas nuo praėjusių metų invazijos.
Ryškus švytėjimas danguje virš sostinės buvo pastebėtas apie 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Buvo paskelbtas oro pavojus, tačiau „priešlėktuvinė gynyba neveikė“, „Telegram“ pranešė Kijevo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
„Remiantis preliminaria informacija, šis reiškinys įvyko dėl to, kad į Žemę nukrito NASA kosminis palydovas“, – sakė S. Popko.
JAV kosmoso agentūra šios savaitės pradžioje paskelbė, kad trečiadienį į atmosferą sugrįš iškeltas 300 kg sveriantis palydovas.
Kosminis aparatas RHESSI (angl. Reuven Ramaty High Energy Solar Spectroscopic Imager), naudotas Saulės žybsniams stebėti, į žemą Žemės orbitą buvo iškeltas 2002 m., o jo eksploatacija nutraukta 2018 m., nurodė NASA.
Kosminis aparatas buvo paleistas „Orbital Sciences Corporation“ raketa „Pegasus XL“, o jo misija buvo fiksuoti didelės energijos elektronus, pernešančius didelę dalį Saulės žybsnių metu išsiskiriančios energijos. Tam paludovas naudojo vienintelį savo prietaisą – vaizdo spektrometrą, kuris fiksavo Saulės rentgeno ir gama spindulius. Iki RHESSI nebuvo padaryta nei gama spindulių, nei didelės energijos rentgeno spindulių Saulės žybsnių vaizdų.
RHESSI duomenys suteikė gyvybiškai svarbios informacijos apie Saulės žybsnius ir su jais susijusius vainikinės masės išmetimus. Šie reiškiniai per kelias minutes į Saulės atmosferą išmeta energiją, prilygstančią milijardams megatonų trotilo – ir gali turėti poveikį Žemei, įskaitant elektros sistemų sutrikimus.
Per savo misiją RHESSI užregistravo daugiau kaip 100 000 rentgeno spinduliuotės įvykių, todėl mokslininkai galėjo tirti energingas Saulės žybsnių daleles. Palydovas padėjo mokslininkams nustatyti dalelių dažnį, vietą ir judėjimą – o tai padėjo suprasti, kur dalelės buvo pagreitintos.
Bėgant metams RHESSI užfiksavo didžiulį Saulės žybsnių kiekybinį skirtumą – nuo mažyčių nanožybsnių iki dešimtis tūkstančių kartų didesnių superžybsnių. RHESSI netgi padarė atradimų, nesusijusių su žybsniais – pavyzdžiui, patobulino Saulės formos matavimus ir parodė, kad žemiškieji gama spindulių žybsniai – gama spindulių pliūpsniai, sklindantys aukštai Žemės atmosferoje per žaibo audras – yra dažnesni, nei manyta anksčiau.
Tačiau Robas Margetta iš NASA komunikacijos biuro BBC nurodė, kad tuo metu, kai buvo pastebėtas blyksnis, palydovas vis dar buvo orbitoje, ir į Žemės atmosferą turėjo įskrieti tik vėliau naktį.
Jis pridūrė, kad NASA ir JAV gynybos departamentas toliau stebi RHESSI.
Ukrainos socialiniuose tinkluose pasipylė teorijos ir memai apie tai, kas galėjo būti blyksnis. Populiari tema – kad jį sukėlė ateiviai.
Parengta pagal BBC ir NASA informaciją.
