Birželio 2 d. žurnale „The Astrophysical Journal Letters“ paskelbtų naujų tyrimų duomenimis, kiekvienos iš šių anksčiau nežinomų „gijų“ ilgis yra 5–10 šviesmečių – tūkstančius kartų didesnis už atstumą tarp Saulės ir Plutono, tačiau jos matomos tik radijo bangų spektre, o tai reiškia, kad šias struktūras greičiausiai sukūrė plika akimi nematomi didelės energijos dalelių pliūpsniai.
Žiūrint į šias gijas, atrodo, kad šimtai jų yra nukreiptos tiesiai į Paukščių tako centrinę supermasyvią juodąją skylę, todėl galima manyti, kad tai gali būti neužgiję galaktikos randai po seno didelės energijos juodosios skylės sprogimo, kuris perskrodė aplink esančius dujų debesis, rašo „Live Science“.
„Buvo netikėta staiga aptikti naują struktūrų sankaupą, kuri, atrodo, yra nukreipta juodosios skylės kryptimi, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, fizikos ir astronomijos profesorius iš Šiaurės vakarų universiteto (JAV) Farhadas Yusefas-Zadehas. – Iš tikrųjų buvau apstulbintas, kai tai pamačiau... Nustatėme, kad šios gijos nėra atsitiktinės, bet, atrodo, yra susijusios su srautu, sklindančiu iš mūsų juodosios skylės.“
Paukščių tako centrinė supermasyvi juodoji skylė, pavadinta Šaulio A*, yra kosminis monstras, kurio masė didesnė nei 4 mln. saulių.
Ankstesnių F.Yusefo-Zadeho komandos atlikti Šaulio A* radijo stebėjimų metu buvo aptikti milžiniški energijos burbulai, iškilę už 25 000 šviesmečių virš juodosios skylės, taip pat maždaug 1 000 vertikalių gijų, sklindančių iš Šaulio A*. Abu šiuos paslaptingus reiškinius greičiausiai sukūrė mūsų galaktikos juodosios skylės išsiveržimas, teigia F.Yusefas-Zadehas.
Parengta pagal „Live Science“.
