Rugsėjo 1 d. žurnale „The Astrophysical Journal Letters“ paskelbtuose tyrimo rezultatuose teigiama, kad šis įvykis greičiausiai yra naujos klasės sprogimas, kuris iki šiol nebuvo tiriamas.
„Šią naują klasę pavadinome „šviesiaisiais greitaisiais aušintuvais (angl. Luminous Fast Coolers, LFC – lrytas.lt past.) – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Karalienės universiteto Belfaste astrofizikas Mattas Nichollas. – Mūsų gautas duomenų rinkinys paneigia, kad tai yra tiesiog dar viena supernova.“
Supernovos – tai ryškūs sprogimai, kurie įvyksta, kai didelės žvaigždės (kurių masė paprastai būna bent aštuonis kartus didesnė už Saulės masę) sudegina savo branduolinį kurą, kolapsuoja į save ir į kosmosą išmeta išorinius dujų sluoksnius. Kasmet astronomai stebi šimtus supernovų, kurios staiga pašviesėja, o paskui palaipsniui užgęsta. Paprastai supernova didžiausią ryškumą pasiekia maždaug po 20 dienų ir šviečia kelis milijardus kartų ryškiau už Saulę. Per kitus mėnesius sprogimas pamažu išblėsta.
Tačiau LFC nėra supernovos. Viena vertus, naujai atrastas sprogimas, kurį astronomai užfiksavo Havajuose, Čilėje ir Pietų Afrikoje įkurti ATLAS teleskopų tinklu, įvyko galaktikoje, pilnoje į Saulę panašių žvaigždžių, kurios yra per mažos, kad taptų supernovomis.
„Mūsų duomenys parodė, kad šis įvykis nutiko už dviejų milijardų šviesmečių esančioje didžiulėje raudonojoje galaktikoje“, – teigia tyrimo bendraautorius ir Karalienės universiteto mokslo darbuotojas Shubhamas Srivastavas. – Tokiose galaktikose yra milijardai žvaigždžių, tokių kaip mūsų Saulė, tačiau jose neturėtų būti pakankamai didelių žvaigždžių, kurios galėtų užbaigti savo egzistavimą supernovos pavidalu.“
Pasak tyrėjų, naujai atrastas sprogimas ne tik nutiko neįprastoje vietoje, bet ir tapo daug ryškesnis ir išblėso daug greičiau nei įprasta supernova. Per kitas 15 dienų objektas išblėso dviem magnitudėmis, o praėjus vos mėnesiui po sprogimo išblėso iki vos 1 proc. didžiausio ryškumo.
Paprasčiau tariant, sprogimas neatitiko jokios žinomos supernovos profilio. Taigi, ar kas nors panašaus buvo įvykę anksčiau? Norėdami tai išsiaiškinti, tyrėjai peržiūrėjo archyvinius teleskopų tyrimus, ieškodami panašaus ryškumo ir gyvavimo trukmės objektų. Galiausiai jie aptiko dar du objektus – vieną iš 2009 m. tyrimo, o kitą – iš 2020 m. – kurių savybės buvo panašios į naujai aptikto sprogimo.
Komanda padarė išvadą, kad šie sprogimai yra naujos – ir labai retos – klasės kosminiai sprogimai, kurie greičiausiai nėra susiję su mirštančiomis žvaigždėmis. Kas tiksliai yra LFC? Kol kas komanda gali tik spėlioti.
„Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra juodosios skylės susidūrimas su žvaigžde“, – sako M.Nicholl.
Tačiau net ir šis paaiškinimas ne visai tinka. Kai juodosios skylės per sąveiką, vadinamą potvynio ardymu, iš gretimų žvaigždžių atima jų materiją, jos išskiria ryškius rentgeno spindulius – tačiau nė viename iš čia nustatytų LFC nebuvo jokių rentgeno spindulių.
Gali būti, kad moksliniai žvaigždžių susidūrimų su juodosiomis skylėmis modeliai turi būti patobulinti – arba astronomai tiesiog dar neturi pakankamai informacijos apie LFC, kad galėtų daryti kokias nors išvadas.
Komanda toliau ieškos daugiau tokių paslaptingų sprogimų galaktikose, esančiose arčiau Žemės.
Parengta pagal „Live Science“.
