Tie pėdsakai – įvairios dujos atmosferoje: pavyzdžiui, deguonis arba chlorofluorokarbonai. Bet ar Jameso Webbo surenkami duomenys bus pakankamai tikslūs, kad galėtume daryti tvirtas išvadas apie tokių molekulių egzistavimą?
Geriausias būdas atsakyti į šį klausimą – ištirti Žemės spektrą. Mes žinome, kokie gyvybės ir technologinės civilizacijos pėdsakai egzistuoja mūsų planetos atmosferoje, turime puikius jos sudėties duomenis, taigi galime patikrinti su Jameso Webbo gaunamus rezultatus.
Tiesa, ne su juo pačiu – nes jei nukreiptume teleskopą į Žemę, jis apaktų nuo milžiniškos šviesos iš planetos ir Saulės. Bet galime paimti kitų teleskopų surinktus duomenis ir juos suprastinti taip, kad primintų Jameso Webbo atliktus egzoplanetos stebėjimus.
Būtent tą naujojo tyrimo autoriai ir padarė. Tuo atveju, kai duomenys tik susilpninti tiek, lyg planeta būtų už 15 parsekų, bet nepridedant triukšmo, juose puikiai galima išskirti tiek vandenį ir anglies dvideginį (jie žymi tinkamas gyvybei planetas), tiek ozoną ir metaną (apgyvendintų planetų požymius), tiek azoto junginius ir CFC (technologinės civilizacijos pėdsakus).
Triukšmas, neišvengiamas realiuose stebėjimuose, žinoma, apsunkina aptikimą. Taip pat interpretaciją apsunkina atmosferos struktūra, kitų molekulių kiekis ir gal net oro masių judėjimas. Visgi patikrinę metodą su TRAPPIST-1 sistemos planetų spektrais, į kuriuos dirbtinai pridėta gyvybės ir technologinės civilizacijos pėdsakų, tyrimo autoriai teigia, kad aptikti svarbiausias molekules pajėgia ir šiomis sąlygomis.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
