Stiprus saulės žybsnis buvo užfiksuotas lapkričio 28 d. – tai nutiko vadinamajame 3500 regione, vidutinio sudėtingumo Saulės dėmių grupėje, esančioje netoli centrinio Saulės dienovidinio. Šis žybsnis buvo susijęs su ketvirtuoju per šį laikotarpį stebėtu CME ir manoma, kad šis CME susijungs su dviem iš trijų ankstesnių CME.
Ši Saulės audra priskiriama G3 kategorijai – kai G1 žymi „minimalią“, o maksimali G5 kategorija – „ekstremalią“ Saulės audrą.
Geomagnetinės audros poveikis
Padėtis stebima naudojantis NOAA palydovu DSCOVR, kuris realiuoju laiku teikia duomenis apie Saulės vėją.
Žinoma, kad geomagnetinės audros gali paveikti infrastruktūrą ir artimoje Žemės orbitoje, ir Žemės paviršiuje. Dėl šio poveikio gali sutrikti ryšiai, elektros energijos tinklas, navigacijos sistemos, radijo dažniai ir palydovų veikla. Tokios audros kelia gali sukelti problemas pramonės šakoms ir paslaugoms, priklausomoms nuo šių technologijų.
Įdomus ir žavus geomagnetinių audrų padarinys yra šiaurės arba pietų pašvaistės. Pastaroji audra gali nulemti pašvaisčių pasirodymą labiau pietinėse platumose, nei įprastai. Žemesnių nei G3 kategorijos Saulės audrų metu šiaurės pašvaistės plika akimi paprastai nematomos, nors jas galima užfiksuoti jautresne įranga – pavyzdžiui, fotoaparatais.
Kas yra geomagnetinė audra
Kaip jau minėta, geomagnetinės audros – tai Žemės magnetosferos reiškiniai, kuriuos sukelia Saulės vėjo smūgiai arba Saulės vėjo sąveika su Žemės magnetiniu lauku. Šios audros, dažnai kylančios dėl Saulės veiklos – pavyzdžiui, Saulės žybsnių ir CME – daro žymų poveikį Žemės magnetinei aplinkai.
Svarbiausias vaidmuo tenka Saulės žybsniams (intensyviems pliūpsniams) ir CME – dideliems plazmos ir magnetinio lauko išmetimams iš Saulės vainiko. Dėl šių reiškinių į kosmosą išmetami didžiuliai kiekiai dalelių, kurios gali pasiekti Žemę ir sąveikaudamos su jos magnetiniu lauku, sukelti geomagnetinę audrą.
Po išsiveržimo Saulės dalelės ir elektromagnetinės bangos keliauja per kosmosą ir Žemę pasiekia maždaug per 1–3 dienas. Šių dalelių greitis ir intensyvumas priklauso nuo Saulės įvykio stiprumo.
Sąveika su Žemės magnetosfera
Pasiekusios Žemę, šios krūvį turinčios dalelės susiduria su mūsų planetos magnetosfera. Šis susidūrimas sukelia sudėtingus magnetosferos pokyčius ir anomalijas, dėl kurių kyla geomagnetinė audra. Šios audros turi įvairų poveikį – nuo gražių poliarinių pašvaisčių iki galimų technologijų sutrikimų.
Geomagnetinės audros gali sutrikdyti palydovų darbą, paveikti ryšių ir GPS sistemas. Jos gali sukelti fliuktuacijas ilguose laidininkuose, paveikti elektros tinklus ir sukelti plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Šių audrų metu padidėjusios spinduliuotės veikiami palydovai ir erdvėlaiviai gali patirti gedimus.
Įtaka žmonių sveikatai
Tačiau kaip rašo Health com, Saulės žybsniai žmonių sveikatai įtakos neturi. „Žalinga žybsnio spinduliuotė negali prasiskverbti pro Žemės atmosferą ir fiziškai paveikti žemėje esančių žmonių“, – teigiama NASA 2017 m. pareiškime.
Tam pritaria ir Niudžersio technologijos instituto (JAV) Saulės ir Žemės tyrimų centro mokslininkas dr. Dale Gary: „Mes esame apsaugoti, nes šie spinduliai ir dalelės sugeriami mūsų atmosferoje“. JAV Aplinkos apsaugos agentūra taip pat nurodo, kad Saulės reiškiniai – tokie kaip saulės žybsniai – natūraliai pasitaiko gamtoje, bet grėsmės žmonių sveikatai nekelia.
Tačiau žmonėms, skrendantiems lėktuvais dideliame aukštyje virš ašigalių, gali kilti didesnis pavojus – jie gali gauti daugiau šios spinduliuotės, sako dr. D. Gary. Todėl kartais dėl neįprasto Saulės aktyvumo keičiami skrydžių maršrutai.
Dr. D. Gary tvirtina, kad visiems, esantiems ant žemės, nerimauti neverta – išskyrus galimas saugumo problemas, jei dingtų elektra. Pavyzdžiui, dėl GPS ir šviesoforų veikimo sutrikimų gali tapti rizikinga vairuoti arba ligoninės teoriškai gali prarasti prieigą prie sveikatos duomenų.
Žinoma, ne visi sutinka, kad Saulės žybsniai žmogui yra visiškai nekenksmingi. Egzistuoja mokslo sritis, kuri tiria žmogaus sveikatos ir Saulės aktyvumo sąsajas – „heliobiologija“ – ir kurios kai kurie mokslininkai teigia, kad ryšys gali egzistuoti. Pavyzdžiui, viename tyrime teigiama, kad Saulės ir geomagnetinės aplinkos pokyčiai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant kraujotakos pokyčius, širdies aritmiją, epilepsijos priepuolius, padidėjusį kraujospūdį ir kita – tačiau dr. D. Gary tuo smarkiai abejoja.
„Magnetinio lauko pokytis, apie kurį kalbame, yra tikrai nedidelis. Jei pagalvotumėte apie magnetinį lauką, dėl kurio kompaso rodyklė rodo į šiaurę, mes kalbame apie dešimtadalį procento tokio svyravimo“, – teigia mokslininkas. Mūsų milžiniški elektros tinklai sustiprina šiuos mažyčius pokyčius, tačiau mažai tikėtina, kad jie gali paveikti atskiro žmogaus organizmą, aiškina Niudžersio technologijos instituto mokslininkas.
Parengta pagal Earth.com ir Health.com
