EKA pradėjo ruoštis „ERS-2“ sunaikinimui dar prieš pasibaigiant jo pagrindinei misijai – 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėn. atliko 66 variklių įjungimus. Šiais manevrais „išnaudoti likę palydovo degalai ir sumažintas vidutinis palydovo aukštis nuo 785 km iki maždaug 573 km, siekiant stipriai sumažinti susidūrimo su kitais palydovais ar kosminėmis šiukšlėmis riziką bei užtikrinti, kad palydovo orbita žemėtų pakankamai greitai, kad jis galėtų grįžti į Žemės atmosferą per ateinančius 15 metų“, – rašo EKA.
Agentūra teigia, kad „ERS-2“ buvo sudėtingiausias kada nors Europos sukurtas ir paleistas Žemės stebėjimo prietaisas“. Pakilimo metu jis svėrė 2516 kg. Dabar, be degalų, jis sveria apie 2294 kg.
Tai atrodo kaip didelis svoris – tačiau „ERS-2“ toli gražu nėra išskirtinė kosminė šiukšlė: panašios masės objektai į Žemės atmosferą patenka vidutiniškai kas savaitę ar dvi, rašo EKA.
Pastaruoju metu į Žemę yra nukritę daug didesnių objektų. Pavyzdžiui, Kinijos raketos „Long March 5B“ 23 tonas sverianti pagrindinė pakopa nekontroliuojamai nukrenta maždaug po savaitės ar kelių nuo kiekvieno pakilimo – ir tai kelia NASA pareigūnų bei kitų kosmoso bendruomenės narių pyktį.
Per pastaruosius trejus metus tokie dramatiški nusileidimai įvyko tris kartus; 2021 m. balandžio, 2022 m. liepos ir 2022 m. spalio mėnesiais raketos „Long March 5B“ iškėlė tris Kinijos kosminės stoties „Tiangong“ modulius.
„ERS-2“ kritimas yra daug ilgesnis – jis vyko pastaruosius 13 metų. Tačiau dabar palydovas yra pakankamai žemai, kad dėl atmosferos pasipriešinimo jį būtų galima palyginti greitai nuleisti žemyn, ir artimiausiomis dienomis šis procesas tik spartės. (Šis kritimas yra nekontroliuojamas; „ERS-2“ nebeturi degalų, todėl nebegali įjungti variklių).
Kol kas per anksti prognozuoti, kur ir kada „ERS-2“ pateks į didžiąją Žemės atmosferos dalį. Tačiau yra didelė tikimybė, kad jis įskries į Žemės atmosferą virš vandenyno – nes vanduo dengia apie 70 proc. mūsų planetos paviršiaus.
EKA teigimu, palydovas subyrės, kai atsidurs maždaug 80 km aukštyje. Dauguma susidariusių fragmentų sudegs atmosferoje. Dėl tų, kurios nukris ant žemės paviršiaus, per daug jaudintis neverta – nes juose nebus nuodingų ar radioaktyvių medžiagų, teigia kosmoso agentūra.
Be to, reikia būti labai, labai nesėkmingam, kad į mus pataikytų vienas iš tokių fragmentų – arba bet kokia kita kosminė šiukšlė. „Kasmetinė rizika, kad dėl kosminių šiukšlių susižeis žmogus, yra mažesnė nei 1 iš 100 milijardų“, – teigia EKA pareigūnai. Tai maždaug 65 000 kartų mažesnė rizika nei rizika būti nutrenktam žaibo.
