Kalendoriaus skaičiai pasikeis, bet gamta ir toliau judės savo ciklišku ritmu – todėl jau dabar galima pamąstyti ir apie didžiuosius astronominius įvykius, kurie laukia 2025-aisiais.

Pirmiausia, yra vilčių, kad ateinančiais metais bus daugiau naktų, kuriomis danguje švytės nuostabios pašvaistės. 2024 m. šiuo klausimu buvo tiesiog fantastiški, ir tikėtina, kad tai tęsis ir 2025 m.: vis dar esame pačiame dabartinio 11 metų trukmės Saulės ciklo viduryje, ir tikimasi, kad aktyvumas pasieks maksimumą 2025 m. viduryje – todėl galima tikėtis, kad nuostabių šviesų šou, panašių į 2024 m., bus dar daugiau.

Taip pat 2025 m. metais netrūks meteorų liūčių: kaip ir kiekvienais metais, gausiausi bus perseidai – tik per patį jų piką rugpjūčio 12 d. juos šiek tiek nustelbs Mėnulio šviesa – ir geminidai, gruodį (pikas gruodžio 12–13 d.), bet pačių liūčių mūsų pusrutulyje bus ir daugiau – pavyzdžiui, sausio 2–3 d. piką pasieksiantys kvadrantidai, žadantys iki 120 meteorų per valandą.

Be abejo, bus ir ne tokių gausių meteorų liūčių: lyridai (piko metu balandžio 21–22 d. iki 20 per valandą), eta akvaridai (piko metu gegužės 3–4 d. mūsų pusrutulyje iki 30 per valandą), delta akvaridai (piko metu liepos 28–29 d. iki 20 per valandą), drakonidai (piko metu spalio 8–9 d. iki 10 per valandą) ir leonidai (piko metu lapkričio 17–18 d. iki 15 per valandą).

[[ge:lrytas:lrytas:35114344]][[ge:lrytas:lrytas:34802970]][[ge:lrytas:lrytas:34695936]]

Ateinantys metai taip pat įdomūs, jei mėgstate stebėti planetas. Nuo sausio mėnesio Marsas bus opozicijoje, t. y. Žemė atsidurs tiesiai tarp Marso ir Saulės. Opozicija paprastai yra vienas geriausių planetos stebėjimo laikotarpių, nes ji yra pakankamai arti Žemės, ir atrodo palyginti didelė ir ryški, o visas planetos diskas būna apšviestas Saulės šviesos. Saturnas ir Neptūnas pasieks opoziciją rugsėjo mėnesį, o Uranas – lapkritį.

Jei leis orai, vasario 19 d. pamatysime išskirtinį Veneros vaizdą, nes „žvaigždė Vakarė“ bus arčiausiai Žemės. Tai taip pat reiškia, kad ji bus ploniausioje pusmėnulio fazėje. Nuo sausio 11 d. iki vasario 19 d. bus galima stebėti, kaip Venera iš pusiau apšviestos virsta vos 13 proc. apšviesta – tačiau šiam dalykui stebėti jau reikės teleskopo.

Metai bus dėkingi ir besidomintiems Mėnuliu. Vasario 28 d. plonytis Mėnulio pjautuvas pakibs tiesiai po Merkurijumi (o virš jų žibės Venera), o liepos 20 d. šalia Plejadžių (Sietyno) žvaigždyno patekės 24 proc. apšviestas dylantis Mėnulis. Mūsų natūralusis palydovas visą naktį judės per šias spindinčias žvaigždes, o likus valandai iki saulėlydžio bus matoma artima konjunkcija. Astrofotografai, ruoškitės fotoaparatus!

Lapkričio 23 d. turėsime galimybę pamatyti retą vaizdą – Saturną be žiedų! 2025 m. sausį ir vasarį paskutinį kartą iki 2039 m. galėsime pamatyti šiaurinę Saturno žiedų pusę. Kovo mėnesį Žemė kirs Saturno žiedų plokštumą, tačiau tuo metu Saturnas bus per arti Saulės, kad galėtume pamatyti, kaip „išnyksta“ jo žiedai., bet siauriausi mūsų požiūriu taps 2025 m. lapkričio 23 d. Tiesa, kad kad tai pamatytume, jau irgi reikės teleskopo.

[[ge:lrytas:lrytas:34548553]]

Šiais metais taip pat sulauksime trijų superpilnačių – tiesa, šiemet jos visos nušvis vėsiuoju metų laiku: spalio 7 d., lapkričio 5 d. ir gruodžio 4 d. – ir žadama, kad lapkričio mėnesio superpilnatis bus ryškiausia nuo 2019 m.

Galiausiai 2025 m. įvyks trys užtemimai, kurie turėtų matytis Lietuvoje: dalinis Saulės (kovo 29 d., bet kaip nurodo dr. Kastytis Zubovas, deja, Lietuvoje Mėnulio šešėlis uždengs tik apie dešimtadalį Saulės disko, tad be specialių priemonių nieko ypatingo nesimatys), penumbrinis Mėnulio (kovo 14 d.) ir pilnas Mėnulio (rugsėjo 7 d.).

Parengta pagal „New Scientist“, Space.com, Earthy.org ir Amerikos meteorų draugijos informaciją.

Pasiruoškime šiems metams: ką įdomaus dangus pasiūlys 2025-aisiais