Dabar mokslininkai įvertino, kiek svečių pas mus gali būti atvykusių iš artimiausios kaimynės – Kentauro Alfos. Ši trinarė žvaigždė, susidedanti iš Kentauro Alfos dvinarės ir Kentauro Proksimos, nuo mūsų nutolusi vos apie 1,3 parseko. Maža to, ji artėja mūsų link ir po 28 tūkstančių metų pasieks mažiausią atstumą.
Objektai, išmesti iš šios sistemos dėl gravitacinių tarpusavio sąveikų ar netgi pačių žvaigždžių poveikio, gali atskristi ir į Saulės sistemą. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad jau dabar Saulės sistemoje gali būti daugiau nei milijonas šimto metrų ir didesnio skersmens objektų iš Kentauro Alfos.
Ateityje jų skaičius dar išaugs, iki 10 milijonų. Tiesa, dauguma jų skrajoja kažkur sistemos pakraščiuose – Oorto debesyje, kurio išorinis kraštas tęsiasi kone iki pusiaukelės tos pačios Kentauro Alfos link.
Tikimybė, kad nors vienas toks objektas yra arčiau Saulės, nei Saturno orbita, tėra vienas iš milijono. Tiesa, mažesnių objektų yra daugiau – kai kuriuos meteorus galimai jau dabar sukelia dulkės, atlėkusios iš Kentauro Alfos. Bet ir jų tėra tik apie 10 per metus.
Žinoma, ir šis skaičius ateityje augs. Nors gautieji skaičiai nesuteikia daug vilčių aptikti Kentauro Alfos nuolaužų mūsų kosminiame kieme, jis padės suprasti, kaip įvairaus dydžio objektai keliauja tarp žvaigždžių. Pavyzdžiui, daugumos mažų dalelių trajektorijas riboja tarpžvaigždinis magnetinis laukas.
Skaičiavimo metodą ateityje bus galima pritaikyti ir kitoms žvaigždėms ir taip daug tiksliau, nei iki šiol, įvertinti, kiek prašalaičių gali šiuo metu skrajoti Saulės sistemoje.
Tyrimo rezultatai paskelbti „arXiv“.