Aštuonios mūsų Saulės sistemos planetos aplink Saulę skrieja maždaug toje pačioje plokštumoje – nes visos jos iš pradžių susiformavo iš to paties aplink Saulę esančio nuolaužų ir liekanų disko. Linija, kurią Saulė brėžia per dienos dangų, vadinama ekliptika, sutampa su šia plokštuma, todėl kai planetos pasirodo danguje, jos visos pasirodo maždaug išilgai ekliptikos. Tai nėra tobula planetų linija – nes jų orbitos šiek tiek pasvirusios – tačiau ji gana artima.
Paprastai naktinį dangų dalijasi tik kelios planetos – tačiau neįprastas visų septynių planetų susilyginimas bus matomas kelis vakarus apie vasario 28 d., priklausomai nuo žiūrovo gyvenamosios vietos.
Geriausias laikas stebėti – iškart po saulėlydžio, kai galima pamatyti visas planetas, išsidėsčiusias lanku per visą dangų – nors visos, išskyrus Marsą, Jupiterį ir Uraną, bus arti horizonto. Šios trys planetos išliks didžiąją nakties dalį, o kai dangus visiškai sutems, Merkurijus ir Saturnas jau bus nusileidę žemiau horizonto – o Neptūnas ir Venera netrukus po jų.
Pagrindinis dalykas, neleidžiantis tokiems išsidėstymams būti matomiems visą laiką (neskaitant orų), yra planetų orbitų periodų skirtumas. Arčiausiai Saulės esantis Merkurijus apskrieja orbitą per 88 Žemės dienas, o labiausiai nutolęs Neptūnas – per beveik 165 Žemės metus.
Puikus išsidėstymas įmanomas tik tada, kai visos planetos yra santykinai toli nuo Saulės, todėl jos matomos naktį, ir visos yra maždaug toje pačioje dangaus pusėje, todėl gali būti matomos tuo pačiu metu. Tai nepaprastas orbitų sutapimas – kartais per metus įvyksta keletas didžiųjų konjunkcijų, o kartais praeina keleri metai be nė vienos. Panašus įvykis turėtų įvykti tik 2040 m.
„Džiugu, kad planetų paradas kelia susidomėjimą, – sako Davidas Armstrongas iš Voriko universiteto (Jungtinė Karalystė). – Astronomija, žvilgsnis į dangų ir mūsų Saulės sistemos stebuklo suvokimas yra fantastiški dalykai, todėl raginu visus, kurie domisi šia sritimi, jei tik turės galimybę per artimiausias kelias dienas ir giedrą dangų, rasti laiko išeiti į lauką ir savo akimis pamatyti planetas.“
Deja, kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, naktį iš penktadienio į šeštadienį daug kur bus kritulių: daugiausia tai bus sniegas, tik vakariniuose rajonuose dažniau įsimaišys šlapdribos, o prie pat jūros ir lietaus. Kai kur matomumą mažins rūkas. Ten, kur temperatūra svyruos apie 0 laipsnių, gali susiformuoti silpna lijundra. Tačiau naktį iš šeštadienio į sekmadienį numatoma be žymesnių kritulių, padidės pragiedrulių tikimybė.
Parengta pagal „New Scientist“.