Šių metų pradžioje pasaulio kosmoso agentūros perspėjo, kad nemažo dydžio asteroidas 2024 YR4 turi gana didelę 3,1 proc. tikimybę 2032 m. susidurti su Žeme.
Laimei, po išsamesnių stebėjimų ši tikimybė sumažėjo beveik iki nulio, tačiau nauja analizė, atlikta naudojant Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST), rodo, kad vis dar yra tikimybė, jog asteroidas trenksis į mūsų Mėnulį – o to astronomai labai laukia.
Vasario mėnesį, kai susirūpinimas dėl asteroido susidūrimo su mūsų planeta vis dar buvo didelis, Andrewas Rivkinas iš Johnso Hopkinso universiteto Merilende (JAV) ir jo kolegos paprašė leisti pasinaudoti JWST, kad galėtų atidžiau pažvelgti į kosminę uolieną. 5 valandas trukęs stebėjimas įvyko kovo 26 d. ir padėjo patikslinti supratimą apie 2024 YR4. Pavyzdžiui, ankstesniais vertinimais asteroido numanomas skersmuo buvo nuo 40 iki 90 metrų. Pasinaudojus JWST infraraudonųjų spindulių jutikliais, dabar žinome, kad jo skersmuo yra 60 metrų (paklaida 7 metrai).
Jei būtų manoma, kad 2024 YR4 vis dar juda link Žemės, šis dydis būtų pakankamai didelis, kad Jungtinių Tautų remiama Kosminių misijų planavimo patariamoji grupė imtųsi veiksmų ir galimai skubiai parengtų misiją, kurios tikslas – nukreipti asteroidą ir išvengti galimų katastrofų.
Vietoj to astronomai dabar džiūgauja, kad 2024 YR4 2032 m. gali atsitrenkti į Mėnulį – ir jie galbūt turės beprecedentę neturinčią galimybę stebėti susidūrimą bei ištirti jo rezultatus: tikriausiai maždaug kilometro skersmens kraterį.
Šiuo metu yra 2 proc. tikimybė, kad susidūrimas įvyks.
„Dalis mūsų motyvacijos toliau stebėti būtent šį asteroidą yra išsiaiškinti, ar šis skaičius didės, ar jis taip pat nusileis iki nulio, – sako A. Rivkinas. – Tačiau 2 proc. susidūrimo tikimybė reiškia, kad yra 98 proc. tikimybė, jog susidūrimas neįvyks. Jei loštumėte kazino, būtų beprotiška atlikti tokį statymą.“
„Mes laikome sukryžiavę pirštus, kad susidūrimas su Mėnuliu įvyktų, – sako Alanas Fitzsimmonsas Karalienės universiteto Belfaste (Jungtinė Karalystė). – Jis neturėtų jokio poveikio Žemei, bet leistų mums pirmą kartą ištirti, kaip žinomas asteroidas suformuoja Mėnulio kraterį.“
Markas Burchellas iš Kento universiteto Jungtinėje Karalystėje sako, kad prognozuojamas asteroido susidūrimas būtų fantastiška proga ištirti šviesos blyksnius, matomus tokių susidūrimų vietose. Kai kurie dirbtiniai objektai buvo tyčia nutaikyti į Mėnulį ir sukėlė blyksnį, pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros „SMART-1“.
Natūralių asteroidų atsitrenkimas į Mėnulį nėra retenybė, tačiau juos sunku pastebėti, o pastebėti asteroidai yra nežinomos masės ir greičio, todėl tokių objektų moksliniai stebėjimai yra sudėtingi.
Kad toks blyksnis galėtų būtų pamatytas ir 2024 YR4 smūgio atveju, reikėtų ne tik kad asteroidas atsitrenktų į Mėnulį, bet ir kad susidūrimas įvyktų į Žemę atgręžtoje pusėje ir tamsiojoje dalyje – todėl tai mažai tikėtina, net jei susidūrimas įvyktų.
Taip pat reikėtų, kad stebėtojas būtų tinkamoje Žemės vietoje ir jam pasisektų su oro sąlygomis.
„Jei visos išvardytos sąlygos būtų įvykdytos, turėtumėte puikų kontroliuojamą eksperimentą, kai kažkas žinomo dydžio ir žinomu greičiu atsitrenktų į Mėnulį ir galėtumėte pamatyti, koks yra blyksnio intensyvumas. Taigi, tai puikus eksperimentas ir puiki galimybė“, – sako M. Burchellas.
Parengta pagal „New Scientist“.