Plutonas neabejotinai yra garsiausia iš visų nykštukinių planetų – jis dar visai neseniai buvo laikomas pagrindinės mūsų Saulės sistemos planetų grupės dalimi. Tačiau yra dar keturios nykštukinės planetos, kurias oficialiai pripažino Tarptautinė astronomų sąjunga. Skirtingai nuo planetų, kurių daugumą lengva pastebėti plika akimi, nykštukines planetas surasti sudėtinga ir tam reikia teleskopo.
Bene keisčiausia iš jų – Haumėja – balandžio 22 d. kaip tik bus opozicijoje. Tai reiškia, kad ji atsiras toje pačioje Saulės pusėje kaip ir Žemė. Kitaip tariant, Žemė bus visiškai tarp Saulės ir Haumėjos, todėl tai idealus metas ieškoti jos naktiniame danguje – nes jos uolėtas kūnas atspindi Saulės šviesą.
Kiaušinio formos nykštukinė planeta, taip pat žinoma kaip 2003 EL61, buvo pirmoji tokio tipo planeta, atrasta nuo tada, kai 1930 m. buvo atrastas Plutonas. Haumėjos atradimas sukėlė diskusijų, nes dvi astronomų grupės teigė ją atradusios – viena, kuri pirmą kartą ją pastebėjo 2003 m., ir kita, kuri apie tai paskelbė 2005 m. Prireikė dar kelerių metų, kol mažytis pasaulis buvo pavadintas Haumėja (Haumea) – Havajų vaisingumo deivės garbei.
Haumėja yra įdomi uola. Ji yra maždaug Žemės septintadalio dydžio, o jos ekvatorinis skersmuo yra maždaug 1700 kilometrų – taigi, ji yra maždaug tokio pat dydžio kaip Plutonas. Tačiau tai vienas greičiausiai besisukančių didelių Saulės sistemos objektų, apie savo ašį apsisukantis kas 4 valandas, o jos apskriejimas aplink Saulę trunka 285 metus – nes ji yra toli už Neptūno, lediniame regione, vadinamame Kuiperio juosta. Jis turi du žinomus mėnulius ir 2017 m. atrastą žiedą – tai pirmasis žinomas Kuiperio juostos objektas, turintis žiedus.
Rasti Haumėją nėra lengva. Geriausias laikas ieškoti yra balandžio 22 d., kai jos opozicija sutaps su artimiausiu priartėjimu prie Žemės, todėl ji bus ryškiausia. Reikės teleskopo, kurio diafragma būtų ne mažesnė kaip 25 cm – bet net ir tada mažoji planeta atrodys kaip šviesos taškas.
Planeta bus netoli ryškios Arktūro žvaigždės, esančios Jaučiaganio žvaigždyne, ir apie vidurnaktį iš bet kurios pasaulio vietos pasieks aukščiausią dangaus tašką. Žiūrovai šiauriniame pusrutulyje galės Haumėją matyti visą naktį.
Parengta pagal „New Scientist“.