Galaktika, įvardinama tik katalogo numeriu FCC 224, yra Krosnies spiečiaus pakraštyje, už beveik 19 megaparsekų nuo mūsų. Atstumas iki Andromedos galaktikos yra kiek mažiau nei vienas megaparsekas, o Krosnies spiečius – vienas artimiausių mums.
FCC 224 vos atradus pasirodė neįprasta: jos žvaigždės ir dujos labai plačiai pasklidusios, o naujų žvaigždžių praktiškai nesiformuoja.
Dvi mokslininkų grupės atliko detalesnius galaktikos stebėjimus, siekdamos išsiaiškinti keistųjų savybių priežastis.
Pirmoji galaktikoje aptiko 12 galimų kamuolinių žvaigždžių spiečių. Labai netikėtai paaiškėjo, kad jie visi yra praktiškai vienodo amžiaus, be to, jų amžius labai panašus ir į likusių galaktikos žvaigždžių. Tai rodo, kad FCC 224 praktiškai visas žvaigždes suformavo per labai trumpą laikotarpį, vos kelis šimtus milijonų metų.
Be to, spiečiai yra gana šviesūs, o blausių neaptikta, nors teleskopo galimybių tam pakaktų. Šios savybės primena kitas dvi galaktikas, DF2 ir DF4, atrastas prieš keletą metų. Jos abi priklauso galaktikų grupei NGC 1052 ir neturi tamsiosios materijos halų. Taigi žvaigždžių bei kamuolinių spiečių populiacijos savybės rodo, kad greičiausiai FCC 224 irgi neturi tamsiosios materijos.
Antrajame tyrime ši hipotezė išnagrinėta detaliau. Tyrėjai atliko FCC 224 stebėjimus labai jautriu spektroskopu ir nustatė tipinius žvaigždžių judėjimo greičius. Jie pasirodė netikėtai maži. Kitaip tariant, žvaigždės juda taip lėtai, kad joms išlaikyti pakanka vien pačių žvaigždžių ir dujų kuriamos gravitacijos, o tamsiosios materijos visai nereikia.
Kaip tokia galaktika galėjo atsirasti? Kol kas vienintelis sugalvotas paaiškinimas – stiprus susidūrimas su kita galaktika, kurio metu tamsiosios materijos halai prasilenkė ir nuskriejo toliau beveik tiesiomis linijomis, o susidūrę barioninės medžiagos telkiniai nulėkė kita kryptimi.
Visgi šis scenarijus nepaaiškina visų FCC 224 savybių. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kodėl ji visas žvaigždes ir spiečius suformavo tuo pačiu metu ir nematome žvaigždėdaros žybsnio, nutikusio susidūrimo metu, požymių.
Faktas, kad tamsiosios materijos neturinčių galaktikų radome ir kitame galaktikų telkinyje, nei NGC 1052, leidžia teigti, jog tokie objektai greičiausiai pasitaiko ganėtinai dažnai.
Tai dar labiau pakursto abejones, ar „stipraus susidūrimo“ scenarijus gali būti jų paaiškinimas – tokie idealūs susidūrimai negali vykti pakankamai dažnai.
Ateityje tyrėjai tikisi atrasti daugiau panašių galaktikų ir taip nustatyti jų savybių įvairovę. Tai, tikėtina, padės išsiaiškinti, kaip jos iš tiesų atsiranda.
Tyrimų rezultatus publikuojami žurnaluose „The Astrophysical Journal“ (apie kamuolinius spiečius) ir „Astronomy & Astrophysics“ (apie tamsiosios materijos kiekį).