Ekspertai prognozuoja, kad kosminis aparatas, pavadintas „Kosmos 482“, paskutinį kartą į atmosferą ugningai įskries kažkada tarp gegužės 8 ir 12 d. Apskaičiuota, kad jis lėks apie 240 km/h greičiu. Tačiau metro skersmens apie 500 kg sveriantis nusileidimo aparatas, sukurtas taip, kad atlaikytų kelionę tankia Veneros atmosfera, greičiausiai išliks vientisas.
Tad kur nukris „Kosmos 482“ – ir ar jo kelyje yra kokių nors didelių miestų?
Deja, kol kas niekas tiksliai nežino, kur „Kosmos 482“ pataikys, o galimas nusileidimo rajonas apima didžiąją planetos dalį. Atsižvelgiant į dabartinę palydovo orbitą, galiausiai jis gali nukristi bet kurioje vietoje tarp 52 laipsnių šiaurės platumos ir 52 laipsnių pietų platumos, tinklaraštyje rašo, Delfto technikos universiteto (Nyderlandai) kosminių situacijų dėstytojas Marco Langbroekas, kuris ir nustatė laukiantį nusileidimo modulio sugrįžimą. Štai kaip atrodo ta teritorija, toliau pateiktame žemėlapyje pažymėta geltona spalva:
Numatoma nusileidimo zona apima didžiulę teritoriją abipus ekvatoriaus. Į šią plačią juostą įeina visos žemyninės Jungtinės Amerikos Valstijos, visa Pietų Amerika, Afrika ir Australija bei didžioji dalis Europos ir Azijos į pietus nuo poliarinio rato. (Poliarinis ratas prasideda šiek tiek aukščiau 66 laipsnių šiaurės platumos). Į šią zoną patenka beveik visi didieji Žemės miestai – nuo Niujorko iki Londono.
Tai skamba prastai, tačiau vis dėlto labai nerimauti nereikėtų: tikimybė, kad „Kosmos 482“ pataikys į kurią nors apgyvendintą teritoriją, yra itin maža. Kadangi maždaug 71 proc. mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo, labai tikėtina, kad aparatas nukris į vandenyną – kaip ir dauguma kosminių šiukšlių.
Tikimybė, kad „Kosmos 482“ nukris tiesiai mums ant galvos, tikriausiai yra „įprasta tikimybė vienas iš kelių tūkstančių“, susijusi su krentančiomis kosminėmis šiukšlėmis, teigia Harvardo-Smitsono astrofizikos centro mokslininkas Jonathanas McDowellas.
Ekspertai negalės nustatyti, kurioje zonoje gali nusileisti „Kosmos 482“, kol jis iš tikrųjų nepradės leistis atmosferoje – šiuo metu prognozuojama, kad tai įvyks gegužės 10 d., plius minus pora dienų.
Kas yra „Kosmos 482“?
„Kosmos 482“ zondą 1972 m. pagamino ir paleido Sovietų sąjunga, vykdydama programą „Venera“, skirtą Venerai tirti. Ši programa buvo sėkminga zondų „Venera 7“ ir „Venera 8“ atveju – šie zondai buvo pirmieji du kosminiai aparatai, sėkmingai nusileidę Veneroje atitinkamai 1970 ir 1972 m.
„Kosmos 482“ buvo sukurtas kaip „Venera 8“ seserinis zondas. Tačiau dėl raketos „Sojuz“, kuri iškėlė „Kosmos 482“ į kosmosą, gedimo zondas nepasiekė pakankamo greičio, kad pasiektų Venerą, o pradėjo ilgą kelionę elipsine orbita aplink Žemę.
Netrukus po nesėkmingo paleidimo „Kosmos 482“ sudužo į kelias dalis. Pagrindinis zondo korpusas 1981 m. gegužės 5 d. vėl įskriejo į Žemės atmosferą, o nusileidimo modulis beveik 53 metus – iki šiol – išbuvo nenumatytoje orbitoje.
„Kosmos 482“ yra tik vienas iš daugiau nei 1,2 mln. didesnių nei 1 centimetro dydžio kosminių šiukšlių ir vienas iš maždaug 50 000 didesnių nei 10 cm dydžio kosminių šiukšlių gabalų, kaip teigiama naujausioje Europos kosmoso agentūros (EKA) ataskaitoje. Susidūrimai orbitoje ir nekontroliuojami grįžimai į orbitą darosi vis dažnesni: „nepažeisti palydovai ar raketų korpusai ... dabar į Žemės atmosferą grįžta vidutiniškai daugiau nei tris kartus per dieną“, teigiama EKA ataskaitoje.
Parengta pagal „Live Science“.