Tai, kad Mėnulio artimoji pusė atrodo kitaip nei tolimoji, žinome nuo tada, kai pradėjome jį stebėti. Tačiau nebuvome tikri, ar šis skirtumas atspindi kažką tiesiogine prasme gilesnio – kažką po Mėnulio paviršiumi, sako Ryanas Parkas iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos. Dabar jis ir jo kolegos, pasinaudoję NASA erdvėlaivio GRAIL duomenimis, įrodė, kad taip ir yra.
Vykdant GRAIL misiją, 2011 ir 2012 m. aplink Mėnulį skriejo du kosminiai aparatai, kurie rinko duomenis apie tai, kaip Mėnulio gravitacija veikia jų judėjimą. Kadangi Mėnulio gravitacinis laukas atspindi jo fizines savybes, tai leido mokslininkams apskaičiuoti Mėnulio formą ir tai, kaip jį deformuoja Žemės potvynių ir atoslūgių jėga.
Tačiau šio gravitacinio lauko detalių nebuvo galima paaiškinti vien išoriniu Mėnuliu – mokslininkai turėjo apsvarstyti, ar Mėnulio vidus gali būti netolygus. Ankstesniuose tyrimuose buvo prognozuojama, kad artimoji Mėnulio pusė dėl Žemės traukos deformuosis labiau nei tolimoji, sako Arizonos universiteto (JAV) mokslininkas Jeffrey Andrews-Hanna. Naujasis darbas tai patvirtina ir „leidžia naujai pažvelgti į Mėnulio vidų“, sako jis.
R. Parkas ir jo komanda naudodami GRAIL duomenis tiksliai apskaičiavo, kaip jautriai Mėnulis gali keisti savo formą, reaguodamas į Žemės trauką. Jie nustatė, kad šis rodiklis yra 72 proc. didesnis, nei būtų, jei Mėnulio vidus būtų visiškai tolygus ir simetriškas.
Komanda nagrinėjo įvairias šios anomalijos priežastis – pavyzdžiui, Mėnulio cheminę sudėtį. Tačiau geriausiai matavimus atitiko modelis, pagal kurį artimoji Mėnulio vidus yra šiltesnis nei tolimoji pusė: tai yra netolygus temperatūros pasiskirstymas.
Seanas Solomonas iš Kolumbijos universiteto JAV teigia, kad šis Mėnulio vidaus modelis taip pat atitinka tai, ką žinome apie Mėnulio vulkaninę istoriją ir radioaktyviųjų elementų – tokių kaip uranas ir toris – pasiskirstymą netoli Mėnulio paviršiaus.
Kaip tiksliai Mėnulis atsidūrė tokioje padėtyje, lieka atviras klausimas, nors kai kurie jo vidaus netolygumai gali būti susiję su susidūrimų su kitais objektais istorija, sako R. Parkas. Ateityje jis ir jo komanda nori naudoti vadinamųjų Mėnulio drebėjimų seisminius matavimus, kad geriau suprastų Mėnulio vidų. Šiuos matavimus atliks tokie prietaisai kaip „Farside Seismic Suite“, kurį NASA planuoja paleisti 2026 m.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scientist“.