Didžiausios kada nors sukurtos raketos viršutinė pakopa trečiadienio vakarą (birželio 18 d.) „SpaceX“ Pietų Teksaso „Starbase“ bazėje buvo įprasta tvarka bandoma ruošiantis 10-ajam bandomajam skrydžiui – ir „patyrė katastrofišką gedimą bei sprogo“, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė vietos valdžios institucijos.
Šis milžiniškas ugnies kamuolys papildė pastaruoju metu dėl raketos viršutinių pakopų kilusių galvos skausmų virtinę, rašo „Live Science“. Per du ankstesnius bandomuosius skrydžius sausį ir kovą laivas sprogo skrydžio viduryje, o gegužę per ankstesnį nei planuota grįžimą į atmosferą subyrėjo į gabalus.
„X“ pranešime „SpaceX“ naujausią sprogimą aiškina „didele anomalija bandymų stende „Starbase“, tačiau tiksli gedimo priežastis neaiški.
„Visos operacijos metu aplink aikštelę buvo saugi laisva zona, o visas personalas yra saugus“, – nurodoma „SpaceX“ pranešime. „Mūsų „Starbase“ komanda kartu su vietos pareigūnais aktyviai dirba, kad bandymų aikštelė ir artimiausia apylinkė būtų saugi. Aplinkinių bendruomenių gyventojams pavojaus nėra, todėl prašome asmenų nebandyti artintis prie teritorijos, kol vyksta saugumo [sic] operacijos.“
Erdvėlaivis „Starship“ yra labai svarbus „SpaceX“ pagrindiniam akcininkui Elonui Muskui, siekiančiam įgyvendinti savo ambicijas gabenti erdvėlaivius, įgulos narius, palydovus ir krovinius į orbitą aplink Žemę ir į Mėnulį bei Marsą.
123 metrų aukščio ir rekordinės 7,5 mln. kilogramų traukos iš 33 variklių „Super Heavy“ raketa-nešėja ir erdvėlaivis „Starship“ gali gabenti 10 kartų didesnį naudingąjį krovinį nei dabartinės „SpaceX“ raketos „Falcon 9“.
Ši gigantiška raketa sukurta pirmiausia atsižvelgiant į gamybos prieinamumą ir efektyvumą, jos konstrukcijai naudojamas nebrangus nerūdijantis plienas, o raketos kurui naudojamas metanas, kurį, „SpaceX“ teigimu, galima išgauti Marse.
Tikėtina, kad šios pirmosios nesėkmės neatgrasys „SpaceX“ nuo tolesnio raketos kūrimo. Kovą E. Muskas paskelbė, kad jis tikisi, jog iki 2026 m. pabaigos šis laivas į Marsą nugabens „Tesla“ humanoidinius robotus „Optimus“, be to, ši raketa taip pat turėtų į orbitą iškelti dalį privačios kosminės stoties „Starlab“ – kai Tarptautinė kosminė stotis po 2030 m. nustos veikti.
Be to, „SpaceX“ laimėjo maždaug 4 mlrd. dolerių vertės NASA sutartis dėl žmogaus nusileidimo sistemos (HLS) kūrimo. Tai yra Mėnulyje nusileidžiančio erdvėlaivio variantas, kurį NASA pasirinko 2027 m. „Artemis III“ misijos metu gabenti amerikiečių astronautus į Mėnulį – pirmą kartą po daugiau nei 50 metų žmonės vėl turėtų vaikščioti Mėnulyje.
Trečiadieninio sprogimo įtaka 10-ojo „Starship“ skrydžio datai neaiški. Šiuo metu bendrovė kartu su JAV federaline aviacijos administracija tiria, kas lėmė nesėkmingą 9-ojo skrydžio grįžimą į orbitą, rašo „Live Science“