Žinoma, sprendimų ieškoma. Ir panašu, kad toks sprendimas gali būti sintetinės kerpės.
Kerpės yra simbiotinis organizmas, kurį sudaro bakterijos ir grybai. Jos dažnai auga labai atšiauriomis sąlygomis. Įkvėpti realių kerpių elgesio, tyrėjai dirbtinai suporavo du organizmus: diazotrofines melsvabakteres ir siūlelinius grybus.
Jie atlieka viena kitą papildančias funkcijas. Bakterijos vartoja anglies dvideginį ir azotą iš aplinkos ir gamina deguonį bei įvairias organines medžiagas, be to, koncentruoja karbonatų jonus. Grybai surenka metalų jonus ir skatina įvairių mineralų gamybą, be to, palengvina bakterijoms vandens, mineralų ir anglies dvideginio įsisavinimą.
Patalpinta į Marso sąlygas atitinkančią aplinką ir padrėkinta steriliu vandeniu, kerpių kolonija sėkmingai augo ir vystėsi be jokio papildomo žmonių įsikišimo. Tiesa, tyrimo tikslas nebuvo Marse galinčių augti gyvybės formų paieška. Mokslininkai ieškojo naujų būdų, kaip galima būtų Marso regolitą – paviršiaus dulkes – paversti statybinėmis medžiagomis. Sintetinės kerpės būtent tą ir daro: jų gaminami biomineralai gali suklijuoti regolitą į cementą, kurį vėliau būtų galima formuoti į pastatų sienas, stogus ir netgi baldus.
Kerpių gebėjimas augti Marso sąlygomis, pridėjus tik vandens, daro šią technologiją labai perspektyvią. Tokią „biogamyklą“ į Marsą galėtų nugabenti autonominis zondas, po kurio laiko kiti zondai iš kerpių perdirbto regolito galėtų atspausdinti pastatus – o tada jau atvyktų žmonės, kuriems beliktų įrengti sudėtingesnes detales, pavyzdžiui elektroninius prietaisus ar laboratorijas.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Journal of Manufacturing Science and Engineering“.